Elektronika.lt
 2022 m. rugpjūčio 10 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Rugpjūčio 10 d. 16:42
Lietuvoje keičiasi 5G vertinimas: mažiau bijoma dėl sveikatos, bet vis dar abejojama dėl žalos bitėms
Rugpjūčio 10 d. 14:37
Liepos mėnesio sąskaitos už elektrą: prireiks kruopštumo bei disciplinos
Rugpjūčio 10 d. 12:32
Hibridiniai vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje: kas jie ir kuo pranašesni?
Rugpjūčio 10 d. 10:14
„Garmin Enduro 2“ sportininkams suteikia dar daugiau saugumo varžybų metu
Rugpjūčio 10 d. 08:17
Penkios naudos, kurias suteiks valstybės informacinių išteklių perkėlimas į debesiją
Rugpjūčio 9 d. 20:21
Vilnius užbaigė esminį išmanaus vandentiekio etapą
Rugpjūčio 9 d. 18:18
Panašu, kad mokslininkų sukurta dirbtinio intelekto programa atrado alternatyvią fiziką
Rugpjūčio 9 d. 16:53
Dilema: ar galime jaustis saugiai vykstant kibernetiniams puolimams?
Rugpjūčio 9 d. 14:38
Paprastas būdas, kaip kurti programas be techninių žinių: ar esate bandę „Low Code“?
Rugpjūčio 9 d. 12:27
„Blackview A95“ telefono apžvalga: kokie trūkumai ir privalumai?
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS22 Mapy
Farming Simulator 19 mody, FS22 Tractor, FS22 Mods
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
FS22 Map mods
Farming simulator 22 mods, FS22 Harvesters, FS22 Seasons
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
Rinkiniai tėvams
8 mėnesių kūdikis, 6 mėnesių kūdikis, 2 mėnesių kūdikis
Reklama
 Patarimai » Operacinės sistemos ir tinklai Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Programišiai nutekina 5 mln. el. pašto adresų kasdien: ką tai reiškia vartotojams?

Publikuota: 2021-11-16 16:29
Tematika: Operacinės sistemos ir tinklai
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt / Pranešimas spaudai

Visame pasaulyje kiekvieną sekundę nutekinami 63 el. pašto adresai, rodo naujausia kibernetinio saugumo sprendimų kompanijos „Surfshark“ statistika. Per dieną šis skaičius išauga iki 5,5 mln. – beveik tiek, kiek žmonių šiandien gyvena visose trijose Baltijos šalyse kartu sudėjus.

Programišiai nutekina 5 mln. el. pašto adresų kasdien: ką tai reiškia vartotojams?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Trys ketvirtadaliai adresų nutekinami kartu su slaptažodžiais, todėl tai daro realią žalą vartotojams – programišiai gali pasiekti kasdien žmonių naudojamas skaitmenines paskyras. Kibernetinio saugumo ekspertai išanalizavo, kokią įtaką žmonių gyvenimui turi sparčiai plintančios asmens duomenų nutekėjimo atakos.

„Didžioji dalis atakų rengiamos siekiant finansinės naudos, nes sukaupti duomenys parduodami suinteresuotiems asmenims. Vis tik pasitaiko atvejų, kai siekiama padaryti ir kur kas rimtesnę – reputacinę žalą. Šių metų vietinės duomenų nutekėjimo atakos Lietuvoje parodė, jog daugumai žmonių trūksta žinių, kaip elgtis netekus asmens duomenų ir kokie padariniai laukia tinkamai neapsisaugojus“, – sako Vytautas Kaziukonis, „Surfshark“ vadovas.

Kokie duomenys nutekinami dažniausiai?

Tyrimo duomenimis, nuo 2004-ųjų kiekvienas interneto vartotojas vidutiniškai du kartus neteko el. pašto adreso ir slaptažodžio, o iš 100 žmonių vidutiniškai pusė parado vartotojo vardą ir slaptažodžių kodavimo sistemas, kurios gali padėti pasiekti ir pačius slaptažodžius.

„Šių duomenų kombinacijos vagystė ypač pavojinga, nes programišiams tai gali padėti pasiekti vartotojų naudojamas interneto paskyras ir asmens duomenis jose. Be to, socialinių tinklų paskyros dažnai naudojamos prisijungiant prie kitų – mobiliojo ryšio, namų ar net darbui skirtų – paslaugų puslapių. Gavus prieigą prie socialinių tinklų paskyros, tikėtina, jog nusikaltėliai galės prisijungti ir prie daugiau platformų“, – aiškina V. Kaziukonis.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad iš 100 žmonių atakų metu vidutiniškai 18 neteko vardo ir pavardės, 16 – tik vardo, 14 – šalies, kurioje gyvena, pavadinimo, pavardės, gimimo datos ar lyties, 9 – telefono numerio. Tuo tarpu itin jautri informacija nutekinama itin retai. Tik 1 žmogus iš 100 neteko sveikatos ar finansinių duomenų – kredito reitingo, pajamų dydžio, ūgio ar kraujo grupės.

„Kuo daugiau asmens informacijos pasisavinama, tuo aiškesnį žmogaus paveikslą programišiai gali nupiešti. Tai leidžia nusikaltėliams kurti specialiai žmonių pomėgius, gyvenimo būdą ar situaciją atspindinčias socialinės inžinerijos atakas. Užmezgus asmeniškesnį pokalbį, žmonės lengviau apsigauna, nes mano, kad pasiūlymas iš tiesų skirtas jiems ir yra pasiruošę paprasčiau į nusikaltėlių rankas atiduoti savo asmeninius duomenis ar net pinigus“, – pasakoja V. Kaziukonis.

Programišių taikiklyje – socialinių tinklų paskyros

2021 m. gali būti rekordiškai sėkmingi programišiams – jau dabar užfiksuota penktadaliu daugiau atakų nei pernai, nors dar neprasidėjo didžiosios metų šventės, kurių metu nusikaltėliai suaktyvėja. Bet kas nutinka su nutekintais duomenimis?

V. Kaziukonis teigia, kad skirtingi duomenys gali sukelti skirtingas problemas – nuo nepageidaujamų žinučių iki tiesioginės finansinės žalos.

„Pavyzdžiui, jei nutekinamas vartotojo el. pašto adresas ir slaptažodis, šie duomenys gali būti pasitelkti vadinamosiose pakartotinio naudojimo atakose. Jų metu įsilaužėliai gauna vienos paskyros slaptažodį ir bando jį naudoti prisijungdami prie kitų paskyrų. Užuot praradę prieigą prie vienos paskyros, tokiu būdu vartotojai gali susidurti su daugybe papildomų problemų“, – aiškina ekspertas.

Jei nusikaltėliai gauna prieigą prie asmeninės ar verslo socialinių tinklų paskyros, taip pat dažnai vykdomos ir vadinamosios fišingo (angl. phishing) atakos. Jų metu žmonės masinami neįtikėtinais pasiūlymais, kuriais susižavėję netikėtai patenka į programišių rankas.

„Turbūt garsiausiai nuskambėjusi tokio tipo atako nutiko praėjusių metų liepą, kai buvo pagrobtos žinomų žmonių „Twitter“ paskyros. Jose pasirodė melagingos žinutės apie neva nemokamai vartotojams atgal dalinamas kriptovaliutas už jų suaukotus pinigus. Žinutėmis „pasidalino“ Donaldas Trumpas, Joe Bidenas, Barackas Obama, Kanye Westas ir kitos žvaigždės, tad nepatyrusiai akiai galėjo pasirodyti, kad pasiūlymas tikras. Šis pavyzdys rodo, kad tokio tipo atakos gali būti pavojingos ne tik duomenis praradusiam žmogui, bet ir jo aplinkai“, – pasakoja V. Kaziukonis.

Fišingo atakos gali būti vykdomos ne tik įsilaužus į socialinių tinklų paskyras, bet ir išsiaiškinus telefono numerį ir žmogaus vardą. Tokiu būdu į telefoną lygiai taip pat gali būti siunčiamos melagingos žinutės su masinančiais pasiūlymais ir nepatikimomis nuorodomis.

Saugoti būtina ir kitą informaciją

Anot V. Kaziukonio, žmonės po truputį pradeda suprasti el. pašto ir slaptažodžių saugumo svarbą, bet vis dar nežino, kad ir kita asmeninė informacija programišiams gali būti taip pat naudinga.

Jei nutekinama itin jautri asmeninė informacija, kaip pavyzdžiui, vartotojo kredito reitingas, ūgis ar batų dydis, ji padeda programišiams sukurti konkrečiam žmogui skirtas ir pritaikytas atakas.

„Nutekėjus banko klientų kreditų reitingams, aukštą kredito reitingą turintys žmonės gali gauti, pavyzdžiui, su „sveikais“ finansiniais įpročiais susijusius pasiūlymus – investavimo galimybes, asmeninių finansų programėlių reklamą. O žemą reitingą turintys – masinančius greitųjų kreditų ar lengvo uždarbio pasiūlymus. Tokiais atvejais žmonės apgaule linkę patikėti lengviau, nes ji atspindi natūralius jų įpročius ir pomėgius, todėl neatrodo įtartina“, – aiškina V. Kaziukonis.

Kaip apsisaugoti?

Saugumo ekspertas pateikia trumpą atmintinę, kuri gali padėti nuo programišių atakų apsisaugoti lengviau:

  • Venkite įtartinų ir nepažįstamų nuorodų el. laiškuose, žinutėse ar kitur internete. Jos dažniausiai veda į apgaulingus puslapius, kur grėsmė prarasti dar daugiau duomenų smarkiai išauga.
  • Naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą (angl. 2FA). Tai atsitiktinis kodas, sugeneruojamas kiekvieno prisijungimo prie paskyrų metu, kai įvedami prisijungimo duomenys. Ši funkcija leis užtikrinti paskyrų apsaugą, jei el. paštas ir slaptažodis bus nutekinti – be sugeneruojamo kodo paskyrų pasiekti nepavyks.
  • Naudokite slaptažodžių valdiklius. Tai specialios programėlės, kuriose saugomi vartotojų slaptažodžiai. Tokiu būdu jų nepamiršite, o jei kai kurie jų bus pagrobti, apie tai programa informuos ir padės duomenis atnaujinti.
  • Atsiskaitymams naudokite vienkartines korteles (angl. disposable cards). Skaitmeninės atakos metu praradus atsiskaitymams skirtos kortelės duomenis, programišiai negalės pasiekti pagrindinių vartotojo banko paskyrų.
  • Naudokite internetinės apsaugos priemones – virtualius privačius tinklus (VPN), antivirusines. Šie sprendimai padės tais atvejais, jei vartotojai patys to nežinodami pateks į pavojingus puslapius.

15min.lt

Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Dilema: ar galime jaustis saugiai vykstant kibernetiniams puolimams?

Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų siejamų su Rusijos atakomis ypač svarbu žinoti kaip kibernetiniai įsilaužimai gali pakenkti kiekvienam ir ką reiktų žinoti apie savo asmens duomenų pateikimą registruojantis į naują platformą.

Ekspertas pataria: kaip atpažinti, kad jūsų kompiuteris užkrėstas?

Kompiuteriuose kaupiame ne tik svarbią informaciją, bet ir asmeninius duomenis, kuriems gali kilti grėsmė, susidūrus su virusu. Merilendo universiteto duomenimis, kas 39 sekundes internete įvykdoma nauja kibernetinė ataka, todėl verta atkreipti dėmesį į esmines saugumo taisykles ir žinoti, kokie signalai rodo, kad į jūsų kompiuterį kėsinasi virusas.

NKSC įspėja dėl galimų socialinės inžinerijos atakų rizikos per „MS Teams“ programą

Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjusi nuotolinio bendravimo programa „MS Teams“, neatlikus reikiamų išorinės prieigos nustatymų pakeitimų, gali būti išnaudota socialinės inžinerijos atakoms vykdyti ir todėl kelti grėsmę šią programą naudojančių organizacijų saugumui.

2022-07-22 18:31
11 dažniausių klaidų, kurias padaro kibernetinę ataką patyręs verslas
2022-07-17 17:45
Kokia gudrybė padės reikiamą informaciją rasti dar pirmame „Google“ paieškos puslapyje?
2022-07-01 18:18
Kaip apsaugoti savo verslą kibernetinių atakų akivaizdoje?
2022-07-01 10:35
Masinės DDoS atakos Lietuvoje gali tapti kasdienybe: kaip nuo jų apsisaugoti?
2022-06-21 20:28
Ekspertas pataria, kaip apsaugoti savo duomenis atostogų metu
2022-06-20 18:30
Daug lietuvių net nežino, kiek turi paskyrų internete – ekspertus tai itin neramina
2022-06-18 17:00
Specialistas paaiškino, kaip nepalikti pėdsakų internete: pakanka pasikeisti šiuos „Google“ nustatymus
2022-06-17 14:30
Nustokite atiminėti prietaisus: kaip tinkamai pasirūpinti vaikų saugumu internete?
2022-06-15 12:31
Kaip vaikui paaiškinti apie grėsmes, slypinčias internete?
2022-06-10 14:57
16,1 mln. eurų vertės tamsiojo interneto rinka iš arčiau
2022-06-09 20:19
Ar jūsų įmonei reikia rūpintis kibernetiniu saugumu? Pakanka atsakyti į vieną klausimą
2022-06-04 17:27
Tėtis IT ekspertas atskleidė, kaip rūpinasi savo vaikų saugumu internete
Daugiau...Paieška archyve




www.rrt.lt – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

Telefonai, kompiuteriai, laikrodžiai, auto – Telefonai.eu

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!


Reklama
‡ 1999–2022 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama