Elektronika.lt
 2022 m. sausio 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 20 d. 18:26
Gyventojai pirmenybę vis dar teikia nemokamoms antivirusinėms programoms
Sausio 20 d. 16:30
Lygios galimybės teikiant elektronines paslaugas: klaidos ir patarimai
Sausio 20 d. 14:36
2022 metų naujienos išmaniųjų namų rinkoje
Sausio 20 d. 12:24
Išmaniojo laikroduko „OKIO“ apžvalga
Sausio 20 d. 10:15
Lietuvių sukurtas ultravioletinių spindulių respiratorius gali padėti stabdyti COVID-19 plitimą
Sausio 20 d. 08:37
Naudotų automobilių rinkos prognozės 2022-iesiems
Sausio 19 d. 20:18
D. Britanija interneto paslaugų rinkos liberalizavimui pasirinko lietuvių „Mediafon“ sukurtą sprendimą
Sausio 19 d. 18:27
Vilniaus oro uosto keleivius veža lietuviškas elektrinis autobusas
Sausio 19 d. 15:34
Pasikinkius „Pegasą“
Sausio 19 d. 12:41
Kas lemia įmonių sėkmę produktus jungiant su inovatyviomis paslaugomis
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
GTA 5 Mods
GTA 5 Cheats, GTA 5 vehicle mods, GTA 5 Map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
FS19 Mapy
Farming Simulator 19 mody, FS19 Tractor, FS22 Mods
MSFS2020 Liveries
Flight Simulator 2020 Mods, MSFS2020 Scener, MSFS2020 Airports
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
FS22 Map mods
Farming simulator 22 mods, FS22 Harvesters, FS22 Seasons
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
Rinkiniai tėvams
8 mėnesių kūdikis, 6 mėnesių kūdikis, 2 mėnesių kūdikis
Reklama
 Patarimai » Operacinės sistemos ir tinklai Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Ekspertai įspėja: naujas kibernetinio sukčiavimo būdas Lietuvoje gali apgauti net budriausius

Publikuota: 2021-09-07 16:23
Tematika: Operacinės sistemos ir tinklai
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Kibernetinės atakos ir sukčiavimas bei išpirkos reikalaujanti programinė įranga šiandien yra didžiausią susirūpinimą vartotojams keliančios grėsmės. Tokios grėsmės tampa vis aktualesnės ir lietuviams: paprasčiausias brukalas, gautas į elektroninį paštą, gali įvilioti į apsukrią pinigų išviliojimo bei sukčiavimo schemą. Naujausias tokio kibernetinio sukčiavimo pavyzdys – fiktyvios bendrovės „IDS Lietuva“ šiuo metu aktyviai siunčiamas brukalas, kuriame Lietuvos įmonės raginamos įsigyti savo svetainės domeną su „.com“ ar kita galūne. Kaip teigia „Interneto vizijos“ ekspertai, geriausias scenarijus, patekus į tokias pinkles – už domeną permokėti mažiausiai 3 kartus daugiau, o blogiausias – prarasti pinigus, o norimo domeno negauti visai.

Ekspertai įspėja: naujas kibernetinio sukčiavimo būdas Lietuvoje gali apgauti net budriausius
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Sukčiai mėgsta kartotis arba užsienyje pasiteisinusius sukčiavimo būdus pritaikyti ir lokaliai. Šiandien Lietuvoje rugpjūčio mėnesį prasidėjęs intensyvus „IDS Lietuva“ brukalas – būtent toks tendencingas sukčiavimo atvejis. Kiek teko susidurti, būtent kas metus ar kelis vis atsiranda nauja svetainė, kurioje apsimetama, kad fiktyvi bendrovė vysto verslą daugiau nei 10 metų ir pradeda siųsti brukalą. Po mėnesio jos dažniausiai nustoja veikusios arba būna sugaunamos teisėsaugos. Susidūrus su tokia sukčiavimo schema svarbiausia – neapsigauti. Pavyzdžiui, „IDS Lietuva“ siunčiamame brukale siūloma įsigyti domeną su „.com“ galūne 10-ties metų terminui už 297,50 eurų. Paprastai iš tikrųjų tokio domeno kaina metams būna apie 10 eurų, o tai reiškia, kad papuolus į šias pinkles permokėsite už domeną trigubai ir be garantijos, kad jūsų domenas apskritai bus užregistruotas“, – sako Elidijus Čypas, „Interneto vizijos“ technologijų vadovas.

Atrado patogią nišą

Pasak eksperto, toks šiuo metu Lietuvoje sparčiai įsisukęs sukčiavimo būdas yra naujai kibernetinių sukčių atrasta bei išnaudota niša.

„Tokie brukalai būdavo populiarūs visuomet, tiesiog anksčiau tokiu būdu vartotojus bandydavo apgauti užsienietiškos įmonės – ypatingai dažnai pasitaikydavo iš Kinijos – ir siūlydavo įsigyti kinišką domeną su galūne „.cn“. Po BDAR įsigaliojimo, domenai su „.com“ galūne pradėjo slėpti domeno savininkų duomenis. Todėl sukčiams reikėjo galvoti naujus sukčiavimo būdus ir jie pastebėjo, kad ES šalyse duomenys saugomi tik fizinių asmenų, o jei domeną įsigyja juridinis asmuo – tuomet įmonės pavadinimas, adresas, el. pašto duomenys ar telefono numeris yra atvaizduojami. Būtent tai ir suteikia visas galimybes sukčiams gauti šiuo atveju Lietuvos įmonių kontaktus ir pradėti siųsti domenų su „.lt“ galūne turėtojams pasiūlymus įsigyti domeną su „.com“ ar „.net“ galūnėmis“, – pabrėžia E. Čypas.

Kaip teigia ekspertas, apsigauti, susidūrus su tokiu sukčiavimo modeliu, yra paprasta, nes sukčiai įdeda daug pastangų: susikuria fiktyvią svetainę, pateikia melagingą informaciją apie savo veiklą ir net darbuotojus. Kita vertus, apsisaugoti ir laiku identifikuoti apgaulę įmanoma ir patiems vartotojams.

Kaip laiku atpažinti pavojų?

„Kovojant su kibernetiniais sukčiais, pirmiausiai reikia prisiminti, kad įmonės visame pasaulyje jau įprato prie BDAR reikalavimų, o tai reiškia, kad niekas nesiunčia laiškų be kliento sutikimo. Todėl jei gavote laišką iš kažkokios neaiškios svetainės, kurioje net nesilankėte, tai tokia įmonė jau pažeidžia įstatymus siųsdama jums pasiūlymus negavusi sutikimo. Tai – pirmas ženklas ir raudona vėliava nepasitikėti tokia bendrove ir nepirkti iš jos prekių ar paslaugų. Paskutiniu metu sukčiai bando apgauti kuo daugiau žmonių, todėl nepasivargina siųsti kuo labiau individualizuotų laiškų – pavyzdžiui, lietuvių kalba. Žinoma, atidžiau paskaičius tokius laiškus, galima atpažinti, kad jie atrodo lyg versti roboto iš anglų kalbos į lietuvių, todėl tai taip pat ženklas, kad atsidūrėte sukčių taikiklyje. Galiausiai, jei brukalą siunčianti įmonė turi savo svetainę – geriausia yra patikrinti, ar ji yra nurodžiusi rekvizitus: įmonės pavadinimą, kodą ir telefono numerį. Mažai kas iš sukčių registruoja savo įmonę, todėl jie paprastai tik apsimeta, kad turi įmonę, bet išsamesnės informacijos nepateikia. Taip pat tokios fiktyvios įmonės savo interneto svetainėse naudoja paieškos sistemoje rastas „Google“ nuotraukas, pristato netikrus darbuotojus ir giriasi 10 bei daugiau metų vykdoma veikla. O kai įvedi šią įmonę į „Google“ – nebūna nei vieno įrašo ar naujienos apie ją“, – išskiria E. Čypas.

Ekspertas taip pat nurodo, kad jei elektroniniais laiškais bendraujama su buhalterija ir būtent tokiais laiškais yra patvirtinami mokėjimai kitoms įmonėms, rekomenduojama visada sąskaitas pasirašyti e. parašu. Kita alternatyva – naudoti laiškų pasirašymą arba šifravimą, kad pašaliniai asmenys negalėtų šių laiškų perskaityti. Šiandien tokias paslaugas taip pat galima įsigyti ir pradėti naudoti savo įmonių veikloje.

Ką daryti, jei palaikėte brukalą tikru laišku

Pasak E. Čypo, jei vartotojas tiesiog paspaudė ant gautame kenkėjiškame laiške esančios nuorodos – iš karto baimintis neverta. Paprastai, vien paspaudimas ant nuorodos neturėtų užkrėsti kompiuterio ar kito įrenginio, kuriuo naudojatės. Pagrindinis pavojus – būtent atidarius prisegtus failus ar atsisiuntus įtartinose svetainėse siūlomas programas.

„Jei vartotojas atsisiunčia failą iš įtartinos svetainės ir jį atidaro – jau galima sunerimti. Atsidūrus tokioje situacijoje reikėtų iš karto įsirašyti antivirusinę programą, kuri šalina žalingus failus ir iškart skenuoti kompiuterį. Jei atlikti šiems veiksmas trūksta IT žinių ar jomis nepasitikite – būtina kreiptis į IT specialistą, kuris padėtų apsaugoti kompiuterį ar kitą įrenginį. Tai svarbu, nes kompiuteryje esantis virusas gali išsiųsti laiškus su virusu visiems jūsų turimiems adresatams ar net išsiųsti visus jūsų prisijungimo duomenis tretiems asmenims. Pasitaiko ir tokių atvejų, kada virusas užšifruoja visą kompiuteryje esantį turinį ir prašo išpirkos, kad vartotojas galėtų atgauti tuos duomenis. Žinoma, niekas negarantuoja, kad tokią išpirką sumokėjus – duomenys bus atgauti. Todėl svarbu ne tik budriai tikrinti kiekvieną gaunamą įtartiną laišką ar interneto svetaines, bet ir iš karto kreiptis į specialistus, jei įtariate, kad galimai užkrėtėte savo įrenginį virusu“, – apibendrina ekspertas.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Kokie pavojai gali slypėti už nekaltai atrodančių slapukų ir kodėl kartais geriau ištrinti naršymo istoriją

Greičiausiai nerasite interneto svetainės, kurioje nebūtų prašoma jūsų sutikimo naudoti jūsų naršyklės duomenis ir sutikti su slapukų naudojimu. Neretai vartotojams tai atrodo kaip smulkmena, todėl jie nedvejodami su viskuo sutinka ir ramiai naršo toliau. Tačiau kam iš tiesų yra naudojami slapukai ir kodėl kai kurios technologijų gigantės nutarė jų atsisakyti?

Išsaugojau, bet nerandu: kaip greitai rasti dokumentus interneto debesyje

Šiandien interneto duomenų talpyklose saugome vis daugiau duomenų: nuotraukų, dokumentų ir pan. Tai saugu ir patogu, nes visus juos galime patogiai pasiekti iš bet kurio išmanaus įrenginio. Visgi kartais gali būti sunku surasti dokumentą, ypač tada, kai prieš tai neskiriame pakankamai dėmesio jo tvarkingam pavadinimui.

Perspėja: finansiniai sukčiai siuntinėja apgaulingas žinutes bei laiškus

Bankas perspėja klientus apie itin išaugusį „fišingo“ atakų skaičių. Finansiniai nusikaltėliai gyventojams siunčia apgaulingas trumpąsias žinutes ir elektroninius laiškus, kuriais siekia išvilioti su prisijungimu prie banko sąskaitos susijusius duomenis. Ekspertai primygtinai rekomenduoja žinutėse esančių nuorodų bei priedų laiškuose neatidaryti.

2022-01-06 20:14
Kaip atsisiųsti senesnę „macOS“ operacinės sistemos versiją?
2021-12-31 11:23
Sukčiai el. paštu platina kenkėjiškas programas prisidengdami valstybės institucijomis: specialistai pataria, kaip išvengti tokių atvejų
2021-12-30 11:29
Gavote dovanų naują kompiuterį? Veiksmai, kuriuos privalu atlikti nedelsiant
2021-12-03 16:23
3 didžiausios klaidos, kurias daro įmonės bandydamos sutaupyti
2021-11-26 20:30
Populiariausi slaptažodžiai „nulaužiami“ vos per sekundę: kaip to išvengti?
2021-11-19 16:18
20 populiariausių slaptažodžių Lietuvoje – juos galima nulaužti greičiau nei per sekundę
2021-11-16 16:29
Programišiai nutekina 5 mln. el. pašto adresų kasdien: ką tai reiškia vartotojams?
2021-10-30 17:33
Kaip sustiprinti slaptažodžio higieną 2021 m.
2021-10-27 16:36
„Microsoft“ patarimai kaip įveikti kibernetinius pavojus
2021-10-22 20:13
Elektroninis paštas – neįkainojama priemonė ir auganti grėsmė
2021-10-21 13:05
Kibernetinio saugumo pagrindai, kuriuos privalote žinoti ir jūs
2021-10-19 14:08
Kibernetinio saugumo ekspertai: nemokėkite išpirkos, jei tapote atakos auka
Daugiau...Paieška archyve




www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

www.rrt.lt – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba


Reklama
‡ 1999–2022 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama