Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Bendraujame, dalijamės gyvenimo džiaugsmais ir nuoskaudomis internete ir dažnai nė nesusimąstome, kad visa ši informacija vieną dieną mums gali pakenkti. Juk rašyti socialiniame tinkle „Facebook“ apie tai, kaip nekenčiate savo boso, yra tas pats, kas tai parašyti ant jo biuro sienos.
Pažvelgus į statistikos duomenis matyti, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų, besinaudojančių socialiniais tinklais, turi daugiau nei vieną paskyrą skirtinguose tinkluose ir net trys ketvirtadaliai jaunuolių nuo 18 iki 24 metų turi savo internetinius profilius „Facebook“, „Google+“, „Twitter“ ar kokiame kitame tinkle. Žinoma, turėti profilį socialiniame tinkle nėra nieko blogo, tačiau kai informacija jame prieinama visiems, bent jau derėtų pasisaugoti ir nepublikuoti faktų, dėl kurių vėliau tektų raudonuoti. Pasak „Pew Research“ tyrimus atlikusių specialistų, apie 40 proc. socialinių tinklų naudotojų nėra susireguliavę privatumo nustatymų. Mes jums pateiksime 10 dalykų, kuriais nereikėtų dalytis internete.
Asmeniniai pokalbiai
Socialiniame tinkle „Facebook“ dažnai daroma klaida, kad nepatyrę naudotojai vietoj privačių žinučių sistemos tarpusavyje bendrauja rašydami vieni kitiems ant sienų. Rašyti ant draugo sienos kaip jūs vakar šventėte gimtadienį yra tas pats, kas eiti Gedimino prospektu ir skambinant varpeliui šaukti apie tai visiems praeiviams. Paprasta pamoka: jei nenorite, kad kažką žinotų jūsų šeima, kolegos ar tam tikra grupė draugų, nepublikuokite to ant sienos. Juk tam yra privačių žinučių sistema.
Socialinio gyvenimo planai
Dalytis artėjančiais gyvenimiškais įvykiais socialiniuose tinkluose nėra gera mintis. Jei organizuojate gimtadienio vakarėlį artimiausių draugų būriui, nesinorėtų kad ateitų ir prieš kelis metus paskutinį kartą matyti klasės draugai. Todėl su pakvietimais derėtų elgtis atsargiai. Pasaulyje nuskambėjo jau ne vienas įvykis, kai viešai paskelbę apie organizuojamus vakarėlius jaunuoliai sulaukdavo šimtų, o kartais net tūkstančių nelauktų svečių. Jei organizuojate vakarėlį tik artimiausiems draugams, apie tai jiems praneškite privačiomis žinutėmis, juk „Facebook“ tinkle dabar galima rengti net konferencijas.
Socialinių tinklų susiejimas
Kaip jau minėjome, daugiau nei pusė besinaudojančių socialiniais tinklais, paskyras turi ne viename jų. Taip pat didelė jų dalis skirtingus tinklus susieję tarpusavyje. Vadinasi, ką nors publikavę „Facebook“, automatiškai tuo pasidalija ir „Twitter“ ar „LinkedIn“ tinkluose. Susiejant socialinius tinklus reikia jausti kokiai informacijai publikuoti jie skirti. Kaip žinome, „LinkedIn“ tinklas skirtas darbiniam profiliui, tad susietas su „Facebook“ profiliu gali būti papildytas tokia informacija, kurios jūsų darbdaviui tikrai nereikia žinoti.
Darbovietės informacija
Jei mirštate kaip norite pasigirti „Facebook“ draugams apie paaukštinimą darbe, gerai pagalvokite prieš tai darydami. Galbūt jūsų profilį seką konkurentų įmonė, kuriai tokia informacija būtų lyg dovanėlė. Naujienas apie planuojamą įmonės plėtrą, įvykusius sandorius ar naujus projektus taip pat reikėtų laikyti privačia informacija, kurios nevalia skelbti socialiniuose tinkluose. Saugumo įrangos gamintoja „Sophos“ atlikusi tyrimą išsiaiškino, kad 63 proc. kompanijų vadovų baiminasi dėl informacijos, kuria jų darbuotojai dalijasi socialiniuose tinkluose. Dėl šios priežasties kai kurios kompanijos savo tinkle net blokuoja tokius tinklalapius kaip „Facebook“ ar „Twitter“.
Jūsų šeimos nuotraukos
Viena labiausiai naudojamų socialinių tinklų funkcijų – dalijimasis nuotraukomis. Smagu pasidalyti gražiausiomis šeimos akimirkomis, tačiau ir tai derėtų daryti atsakingai. Jei viešai publikuojate šeimos nuotraukas su tokiais komentarais kaip „mano vyras savaitgaliui išvažiuoja iš miesto“ arba „mažasis Jonukas jau pakankamai didelis, kad vienas liktų namuose“, jums ir jūsų namams gali grėsti pavojus. Nenorime būti paranojikais, tačiau visame pasaulyje jau yra tokių pavyzdžių, kai plėšikai sekė aukų gyvenimus socialiniuose tinkluose ir atsiradus progai įvykdydavo nusikaltimus.
Adresas ir telefono numeris
Adreso ar telefono numerio viešinimas socialiniuose tinkluose – viena didžiausių blogybių, ypač jei jūsų profilis prieinamas viešai. Publikavus tokią informaciją jums ne tik gali kilti pavojus būti apiplėštam, tačiau atsiranda ir tapatybės vagystės grėsmė. Taip pat, jei skelbiate, kad išvykstate atostogų, o jūsų adresas visiems matomas, nenustebkite, jei atostogų metu tuščiuose namuose apsilankys nelauktų svečių.
Asmeniniai finansai
Jūs turbūt manote, kad niekas nėra toks kvailas, kad dalytųsi banko duomenimis ar kita informacija apie finansus socialiniuose tinkluose, tačiau pakankamai duomenų galima išgauti ir iš atrodytų visai nekaltų pranešimų apie pinigus. Pavyzdžiui, pranešimas „Aš nepasitikiu bankais ir visus pinigus laikau namie“ gali sugundyti ne vieną plėšiką. Todėl socialiniuose tinkluose patariama visiškai vengti šnekų apie finansus.
Slaptažodis
Slaptažodžio saugojimas – akcentuojamas visur. Nevalia jo duoti niekam, net artimiausiems žmonėms. Socialiniuose tinkluose dažnai pasitaiko profilių vagysčių, kai porelės tarpusavyje pasidalija slaptažodžiais, o vėliau išsiskyrę publikuoja tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo partnerį. Tai ypač pavojinga, kai profiliai susieti su kitais tinklais.
Slaptas klausimas
Dauguma šiuolaikinių tinklalapių registracijos formoje turi slapto klausimo grafą, kurį atsakius galėtumėte prisijungti prie savo paskyros, net jei pamirštumėte slaptažodį. Tačiau bėda, kad socialiniuose tinkluose dažniausiai galima nesunkiai rasti atsakymą į tokius slaptus klausimus kaip „jūsų augintinio vardas?“, „jūsų gatvės pavadinimas?“ ar panašiai. Todėl pasirinkdami slaptą klausimą atkreipkite dėmesį, ar atsakymas nėra lengvai randams internete.
Viskas, kas neturi būti vieša
Socialiniai tinklai šiais laikais turi pakankamai lanksčius privatumo nustatymus, tad nereikėtų tingėti po juos keletą minučių pasiknaisioti. Bėda, kad jei patys publikuosite informaciją, kurios viešinti nederėtų, gali nepadėti net patys slapčiausi nustatymai. Žinote visas tas programėles „Facebook“, kurios prašo leidimo gauti iš jūsų tam tikrą informaciją? Tai štai, pasak tyrėjų, 90 proc. jų ima informaciją apie jus, kurios jiems net nereikia.
Paieška archyve
