Rizikos internete jau seniai nėra „virtualios“. Jos virsta konkrečiomis situacijomis vaikų kasdienybėje – nuo patyčių ir netinkamo turinio iki sukčiavimų, duomenų nutekėjimų bei manipuliacijų informacija. Todėl ypač svarbu saugumą internete vertinti kaip vientisą sistemą: nuo platformų atsakomybės ir institucinių sprendimų iki kasdienio vaikų, tėvų ir mokytojų elgesio bei susitarimų.
Tai daro LINEŠA koordinuojamo projekto „Draugiškas internetas“ komanda, kurios projekto atstovas Liudas Mikalkevičius pasidalino svarbiausiomis įžvalgomis iš konferencijos „Internetas be kaukės. Misija (ne)įmanoma“,vykusioje Lietuvos Respublikos Seime.Kokių veiksmų joms spręsti imasi tokios institucijos kaip Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankų asociacija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija?
Trys skaičiai, parodantys mastą
Konferencijoje pateikti duomenys leidžia suprasti, kad iššūkiai yra didelio masto, tačiau kartu egzistuoja ir veikiantys instrumentai žalai mažinti:
- Lietuvoje per pusmetį fiksuota apie 500 nurodymų pašalinti neteisėtą turinį (ES mastu 2700).
- Lietuvoje veikiantys patikimi pranešėjai (angl. „trustedflaggers“) per 2025 m. pateikė >2000 pranešimų, o pašalinta >4 mln.neteisėto turinio.
- Finansinių sukčiavimų nuostoliai 2025 m. Lietuvoje siekė apie 20 mln. €, nors bandyta išvilioti ~60 mln. €, prevencinėmis priemonėmis sustabdyta neteisėtų operacijų už ~40 mln. €.
Šie skaičiai svarbūs „Draugiško interneto“ bendruomenei dėl paprastos priežasties: didelė dalis incidentų prasideda nuo kasdienio sprendimo – paspausti nuorodą, patikėti „autoritetu“, pasidalinti asmens duomenimis, nutylėti patyčias ar nesikreipti pagalbos.
Kas jau daroma ir ką tai reiškia šeimoms bei mokykloms
1) Greitesnė reakcija į žalingą ir neteisėtą turinį
Praktikoje vis dažniau lemia ne „ar turime taisykles“, o ar galime sureaguoti greitai. Konferencijoje atkreiptas dėmesys į institucijų ir platformų bendradarbiavimą, eskalavimo kanalus, patikimų pranešėjų modelį – tai mechanizmai, kurie leidžia žalingą turinį ar sukčiavimo infrastruktūrą stabdyti operatyviau. Pranešimas (kai jis pateikiamas teisingais kanalais ir su aiškiais įrodymais) išlieka vienu svarbiausių pirmųjų žingsnių. Mokykloms tai reiškia poreikį turėti aiškią vidinę tvarką: kas renka informaciją, kas ir kur praneša, kaip fiksuojami įrodymai, kaip apsaugomas vaikas.
2) Prevenciniai techniniai sprendimai namuose
Svarbus akcentas – praktinės priemonės, kurias galima pritaikyti „čia ir dabar“. Konferencijoje priminta, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra sukūręs DNS užkardą namų tinklui. Tai nemokamas įrankis gyventojams, kuris blokuoja žalingus domenus.
Technologinės priemonės nėra „kontrolė dėl kontrolės“ – jos gali tapti kasdieniu saugos sluoksniu, kuris sumažina riziką iki incidento. Tačiau geriausiai jos veikia tada, kai derinamos su susitarimais šeimoje: apie privatumo ribas, laiką ekranuose, elgesį konfliktinėse situacijose, pagalbos prašymą.
3) Emocinis saugumas ir patyčios – ne šalutinė tema
Projekto partneriai „Vaikų linija“ atkreipė dėmesį, kad Lietuva ES kontekste išsiskiria patyčių mastu tarp 13 ir 14 metų vaikų. Šis amžius dažnai sutampa su aktyviausiu bendravimu grupiniuose pokalbiuose ir socialiniuose tinkluose, kur konfliktai greitai persikelia į ekraną ir tampa nuolatiniai. Todėl kalbant apie saugumą internete neužtenka vien techninių sprendimų ar neteisėto turinio šalinimo – būtina, kad vaikai žinotų, kaip atpažinti patyčias, kaip saugiai fiksuoti įrodymus, kur kreiptis pagalbos, o mokyklos turėtų aiškią reagavimo tvarką. Konferencijoje akcentuota, kad būtent tokios praktikos – prevencija, aiškūs žingsniai ir pagalbos prieinamumas – yra kritiška grandis greta institucinių įrankių.
Jaunimas jaunimui – praktika, kuri veikia
„Draugiško interneto“ veiklose nuosekliai stiprinamas principas, kuris konferencijoje tik dar kartą pasitvirtino: su jaunimu efektyviausia kalbėti taip, kad jis jaustųsi ne „pamokomas“, o įtraukiamas. Todėl projekto Jaunieji ambasadoriai tampa svarbia grandimi – jie kuria artimą, atpažįstamą kalbą ir realius pavyzdžius.
Po renginio projekto atstovas Liudas Mikalkevičius šią kryptį apibendrino taip:„Su „Draugiško interneto“ projektu ir visa LINEŠA komanda siekiame kurti aplinką, padedančią laisvai augti – tiek per mokytojų mokymus, tiek dirbdami su vaikais ir jaunimu. Iššūkiai ir pavojai internete atsiranda jau nuo pirmųjų žingsnių, todėl esame subūrę Jaunųjų ambasadorių komandą ir skatiname, kad jaunimas mokytų jaunimą: ta pačia kalba, jiems suprantamais pavyzdžiais, ne moralizuodami, o pasidalindami. Labai džiaugiamės dideliu dėmesiu saugumo internete temoms ir įvairių organizacijų įsitraukimu“.
Ką daryti toliau: mažiau teorijos, daugiau kasdienės praktikos
Konferencijos žinutė „Draugiško interneto“ bendruomenei paprasta: rizikos yra realios, bet ir priemonės jau kuriamos bei taikomos. Didžiausia vertė atsiranda tada, kai sujungiami trys dalykai: prevencija namuose, aiškūs reagavimo žingsniai mokykloje ir nuoseklus švietimas, kuris vaikams ir jaunimui yra atpažįstamas bei priimtinas.
Paieška archyve
