Vis daugiau žmonių dirba, mokosi ir pramogauja namuose, todėl stabilus ir greitas bevielis interneto ryšys (Wi-Fi) yra tapęs būtinybe. Tačiau daugelyje namų vis dar egzistuoja vadinamosios „mirusių zonų“ problemos – tai vietos, kuriose internetas neveikia arba veikia labai prastai. Nors gali atrodyti, kad reikia samdyti specialistus ar pirkti brangią įrangą, dažnai sprendimas yra daug paprastesnis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, interneto prieigą namuose pastaraisiais metais turėjo apie 88 proc. Lietuvos namų ūkių. Miesto vietovėse šis rodiklis siekė 90 proc., o kaimo vietovėse – apie 82 proc. Interneto tiekėjai nuolat plečia ir spartina savo tinklus, tačiau neretai vartotojai neišnaudoja visų interneto galimybių dėl atsiradusių kliūčių namuose.
Kaip sako interneto ir televizijos tiekimo bendrovės „Etanetas“ vadovas Artur Stefanovič, vadinamoji „mirusi interneto zona“ – tai namų erdvė, kurioje Wi-Fi signalas yra toks silpnas, kad telefonas ar kompiuteris negali prisijungti prie interneto. Tokios vietos dažniausiai slepiasi kambariuose su storomis sienomis, rūsiuose, už baldų ar aukštesniuose aukštuose.
„Priežasčių išties gali būti daug. Signalą gali blokuoti storos sienos ar net masyvūs baldai, taip pat, signalą gali silpninti kiti elektronikos prietaisai, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės, televizoriai, šaldytuvai. Derėtų dėmesį atkreipti ir į naudojamą interneto maršrutizatorių, jei jūsų maršrutizatoriui daugiau nei 5 metai, jis gali nebespėti su šiuolaikinių įrenginių poreikiais“, – sako bendrovės vadovas A. Stefanovič.
Jis taip pat pažymi, kad interneto trikdžius gali sukelti ir kaimynų naudojamas internetas. Veikdami tuo pačiu dažniu, interneto tinklai linkę sukelti savotišką „spūstį“ ir taip susilpninti signalą. Šią problemą padėtų išspręsti skirtingų kanalų naudojimas. Nemokamos programėlės, pavyzdžiui, „Wi-Fi Analyzer“, padėtų pasirinkti, kurį kanalą naudoti, kad būtų mažiau trukdžių.
Svarbi maršrutizatoriaus vieta
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kurioje patalpų vietoje yra pastatytas maršrutizatorius. Dažnas vartotojas įrenginį paslepia, nenorėdamas, kad jis darytų įtaką bendram patalpų vaizdui. Tačiau estetinis vaizdas neretai paveikia interneto kokybę, kadangi maršrutizatorius būna paslepiamas kur nors patalpų kampe ir dar įkalinamas spintelėje ar už televizoriaus.
A. Stefanovič sako, kad idealiausia vieta maršrutizatoriui – patalpos arba namų vidurys. Tokiu atveju interneto signalas tolygiai gali pasklisti po visą namą. Pasak eksperto, net nedidelis maršrutizatoriaus poslinkis į vieną ar kitą patalpos vietą gali duoti pastebimą naudą.
Žinoma, svarbu įsitikinti, kad maršrutizatoriaus geba patenkinti esamus poreikius. Nėra paslaptis, kad tobulėjant technologijoms ir internetinėms paslaugoms, pastarosios tapo imlesnės interneto greičiui ir kokybei, todėl svarbu įsitikinti, ar esamas maršrutizatorius atitinka, pavyzdžiui, Wi-Fi 6 standartą, kuris užtikrina didesnį greitį, geresnį padengimą ir stabilesnį ryšį.
„Su maršrutizatoriais yra taip pat, kaip ir su kitais mobiliaisias įrenginiais – laikui bėgant, gali silpnėti jų veikimas. Todėl, kaip tampa įprasta atsinaujinti mobilųjį telefoną, taip turėtų būtį įprasta atsinaujinti ir maršrutizatorių. Nors pastaraisiais metais vartotojų poreikius bene geriausiai patenkina maršrutizatoriai su Wi-Fi 6 standartu, tačiau jau ne už kalnų technologijų pasaulį turėtų papildyti Wi-Fi 7 standartas, kuris pasižymės dar didesniu greičiu“, – pataria A. Stefanovič.
Ryšį stiprinančios priemonės
Jei maršrutizatorių perkėlus į namų vidurį interneto ryšys negerėja, o pats įrenginys yra gana naujas, ekspertas pataria įsidiegti ryšio analizės programėlę. Įsijungus ją reikėtų pasivaikščioti po namus ir stebėti, kur silpniausias signalas. Toks būdas padės apsispręsti, kur perkelti įrenginius ar papildyti tinklą.
Dar vienas sprendimas – bevielio interneto ryšio stiprintuvas. Tokie įrenginiai yra paprastai naudojami, juos tiesiog pakanka įjungti į elektros lizdą. Stiprintuvas, gavęs Wi-Fi signalą, siunčia jį toliau, taip užtikrindamas didesnę ryšio sklaidą. Dideliems namams tinkamas sprendimas būtų ir „Mesh“ sistema, kuri užtikrina, kad keli įrenginiai veikia kaip bendra sistema, todėl stiprus signalas pasiekia kiekvieną kampelį.
Yra ir fizinis sprendimas bevielio interneto ryšio kokybei pagerinti. Vadinamieji jėgos linijos (angl. powerline) padeda „pervesti“ interneto ryšį per elektros tinklą. Šis sprendimas gali būti naudingas tiems vartotojams, kurių namuose yra itin storos sienos, kurios ne tik slopina, bet beveik iš viso blokuoja interneto ryšį. Šiuo sprendimu vieną adapteris prijungiamas prie maršrutizatoriaus, o kitas – prie elektros lizdo kambaryje, kuriame trūksta signalo.
Bendrovės „Etanetas“ vadovas sako, kad kartais bevielio interneto ryšio problemos yra kur kas gilesnės, todėl, jei nepavyksta pagerinti ryšio paminėtomis priemonėmis, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais. Pastarieji atliks tinklo analizę ir padės sukurti sprendimą, kuris atitiks individualius vartotojo poreikius poreikius. Galbūt padės papildomi prieigos taškai ar „Ethernet“ kabelių sprendimai.
Paieška archyve
