Telefonas šiandien yra daugiau nei tik skambinimo priemonė. Jis tapo kišeniniu darbu, fotografu, banku, informacijos šaltiniu ir net bilietų kasininke. Nenuostabu, kad beveik kiekvienas žmogus jį paliečia dešimtis kartų per dieną. Bet ar kada susimąstei, kiek dulkių ir nešvarumų per tą laiką susikaupia telefono jungtyse, grotelių plyšiuose ar tarp mygtukų, jei tokių dar yra?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Didžiausia problema yra ta, kad nešvarumai nematomi plika akimi, kol jų neprisirenka tiek, jog ima trukdyti. Telefonas nebeįkraunamas taip greitai, ausinės veikia su trukdžiais arba garsiakalbis skamba dusliai. Žmonės dažnai galvoja, kad tai ženklas, jog įrenginys sensta, bet labai dažnai užtenka tiesiog tinkamai jį išvalyti.
Tačiau daug kas šveičia įrenginį taip, kaip moka – su ausų krapštukais, adatėlėmis, dantų krapštukais ar net dantų šepetėliais. Ir vis dar nesupranta, kodėl po tokio valymo įkrovimo jungtis ima klibėti, o telefono garsas tampa dar prastesnis. Čia slypi pagrindinė problema, nes valoma ne tuo, kuo reikėtų.
Kur slepiasi dulkės, kurių nematai
Dulkės, kurios patenka į telefono jungtis, yra daug smulkesnės nei įprastos buitinės. Tai ne vien plaukeliai ar pūkeliai nuo megztinio. Dažnai jos susimaišo su kišenėje esančiomis tekstilės dalelėmis, trupiniais, riebalais nuo rankų. Ši masė tampa lipni ir ilgainiui veikia kaip kamštis.
Telefono įkrovimo lizdas – viena jautriausių vietų. Ten dažniausiai ir nutinka trikdžiai. Kai telefonas nustoja krautis arba laidas laikosi netvirtai, dauguma žmonių perka naują laidą arba keikia bateriją. Tačiau problema slypi milimetro gilumoje, kur susikaupia nešvarumai, kurių nepastebi plika akimi.
Dar viena rizikos zona yra garsiakalbio grotelės. Į jas dulkių patenka ne tik iš išorės, bet ir per pokalbius, kai burna visai šalia. Kuo ilgiau telefonas naudojamas be jokio valymo, tuo labiau šios angos kemšasi. Garsas ima skambėti tarsi per pagalvę ir naudotojas galvoja, kad kaltas gamintojas arba programinė įranga.
Ką siūlo telefonų meistrai
Telefonų taisyklos darbuotojai pastebi, kad daugiausiai žalojimų padaro ne dulkės, o žmonės, bandantys jas iškrapštyti netinkamais būdais. Ausų krapštukai, nors ir atrodo saugūs, palieka pluošto, kuris dar labiau užkemša jungtis. Dantų krapštukai gali nulaužti ar pažeisti kontaktus, o adatos – įbrėžti paviršių arba net sukelti trumpą jungimą.
Patikimiausias būdas išvalyti telefoną yra paprasčiausiai naudoti suslėgtą orą. Jis išpūčia nešvarumus iš vidaus, jų neliečiant tiesiogiai. Tokios oro balionėlės dažnai naudojamos kompiuterių priežiūrai, bet puikiai tinka ir telefonui. Svarbiausia yra pūsti trumpais paspaudimais, laikant buteliuką vertikaliai ir ne per arti.
Jeigu suslėgto oro neturi, galima naudoti švarų šepetėlį su minkštais, bet standžiais šereliais. Jis turėtų būti sausas ir neturėti jokių cheminių priemonių. Pritaikytas šepetėlis leidžia išvalyti net ir tarpelius šalia garsiakalbio, bet svarbu spausti švelniai, o ne šveisti kaip kilimą.
Kodėl tai verta padaryti dabar
Net jeigu telefonas kol kas veikia be priekaištų, tai nereiškia, kad nešvarumai nesikaupia. Dulkės nepastebimai kaupiasi diena po dienos, ypač jei telefonas nešiojamas kišenėje, rankinėje arba dedamas ant įvairių paviršių be jokio dėklo. Kuo ilgiau jų nekreipi dėmesio, tuo didesnė rizika, kad jos pradės veikti prietaiso veikimą.
Reguliarus valymas ne tik pagerina telefono veikimą, bet ir gali išgelbėti nuo nereikalingų išlaidų. Dauguma meistrų pirmiausia išvalo jungtis ir groteles, o tik tada siūlo bet kokius pakeitimus. Kartais problema išsprendžiama per kelias minutes, nors naudotojas jau buvo pasiruošęs pirkti naują telefoną.
Galiausiai, tai ir higienos klausimas. Telefonas yra vienas nešvariausių daiktų, kuriuos kasdien liečiame. Jame daugiau bakterijų nei ant daugelio durų rankenų ar tualeto dangčio. Valydami jį ne tik apsaugome techniką, bet ir save.
Paieška archyve
