Interneto greitis didėja, bet kaip jį visą išnaudoti?

Kuo daugiau paslaugų ir pramogų persikelia į internetą, tuo daugiau nuo jo tampame priklausomi, todėl net menkiausi trikdžiai kartais gali sudeginti nemažą smegenų neuronų kiekį. Šią problemą išspręsti gali padėti greitesnis interneto planas, tačiau, pasak „Cgates“ tinklo vystymo ir techninio aptarnavimo departamento direktoriaus Mindaugo Sikorskio, norint jį maksimaliai išnaudoti, reikia įvertinti keletą dalykų, kurie nebūtinai priklauso nuo interneto paslaugos tiekėjo, rašoma „Cgates“ siųstame pranešime žiniasklaidai.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Galima užsakyti greitesnį internetą, bet ar tikrai jis bus greitesnis?

Japonijos nacionalinio informacijos ir ryšių technologijų instituto mokslininkai neseniai pasiekė naują sparčiausio pasaulyje interneto greičio rekordą, 2020 m. greitį padidindami dvigubai – iki 319 terabitų per sekundę (Tb/s). Net NASA šiuo metu naudoja kur kas mažesnį – 400 Gb/s greitį, nekalbant apie įprastus namų vartotojus, kurių internetas šiuo metu gali pasiekti 10 Gb/s greitį. Ar tai reiškia, kad netrukus visų naršymas internete ženkliai pagreitės? M. Sikorskis sako, kad nebūtinai.

„Kad naršymo patirtis būtų gera, turi būti užtikrintas didelis interneto pralaidumas. Šis matas nurodo, kiek duomenų galima pateikti per tam tikrą laikotarpį – kalbant apie internetą, paprastai skaičiuojant per sekundę gaunamų bitų skaičių. Kad būtų aiškiau, pateiksiu vieną man labai patikusį pavyzdį – įsivaizduokite automobilius greitkelyje, tad greitkelio pralaidumas bus automobilių, galinčių pravažiuoti vieną tašką per minutę, skaičius. Įprasta, kad greitkelyje eismo juostų skaičius yra fiksuotas, o greičio apribojimų visi vairuotojai laikosi, taigi, jeigu žinome eismo juostų skaičių ir greičio ribą bei minimalų atstumą tarp automobilių, galime paskaičiuoti greitkelio pralaidumą – tarkime, kad mūsų greitkelyje Vilnius-Panevėžys pravažiuoja 100 automobilių per minutę.

Dabar, kas yra delsa? Tai laikas, kurio mums reikia tam tikram veiksmui atlikti, pavyzdžiui, laikas, kurį praleidžiame laukdami prie šviesoforo. Jeigu žinosime visas delsas, kurias vairuotojas patiria per savo kelionę, ir galėsime tą laiką susumuoti, žinosime bendrą automobilio uždelsimą. Ir štai atsiduriame prie pagrindinio galvosūkio – laikas, per kurį mums reikia nukeliauti iš Vilniaus į Panevėžį (delsa), nenurodo, kiek automobilių vienu metu (pralaidumas) gali nuvažiuoti tą kelionę. Uždelsimas ir pralaidumas nėra glaudžiai susiję, nes greitkelyje nevažiuoja tik vienas automobilis – jų yra daug ir visi vienu metu važiuoja į tą pačią pusę.

Įsivaizduokite, kad greitkelis veikia visu pajėgumu – nėra nė vieno remontuojamo ruožo. Dar įsivaizduokite, kad mes stebuklingai sumažiname kelionės atstumą vienu kilometru – sumažinome delsą, todėl nuvažiuoti iš Vilniaus į Panevėžį užtrunka trumpiau, tačiau mes nieko nepadarėme, kad pagerintume pralaidumą, todėl greitkelyje vis dar tuo pačiu greičiu ir tomis pačiomis eismo juostomis važiuoja tiek pat automobilių. Interneto tinkle tai reiškia, kad duomenys nepatenka greičiau, kur reikia. Žinoma, pirmas „automobilis“ kelyje patiria mažesnę delsą, tačiau likę „automobiliai“ į galinį tašką nepatenka ženkliai greičiau, tad ir puslapis neužsikrauna pastebimai greičiau. Tad ir šis japonų rekordas reiškia tik tai, kad jie sugalvojo greitesnės „sankryžos“ būdą, tačiau dėl to galutinio „greitkelio“ taško pastebimai greičiau nepasieksime: dėl šio proveržio laikas, sutaupytas kiekvienoje „sankryžoje“, gali siekti 50 milijonųjų sekundės dalių, taigi, bendra sutaupyta delsa bus maždaug 1,5 tūkstantosios sekundės dalies. Tačiau, kadangi greitkelio juostų nepadaugėjo, 1000 automobilių iki galutinio taško keliaus tiek pat laiko, kaip ir anksčiau – jeigu kelyje telpa 100 automobilių per minutę, prireiks tų pačių 10 minučių, kol jie visi atvyks. Masinį duomenų pristatymą riboja pralaidumas, todėl siekiant klientams užtikrinti interneto greitaveiką, visi rinkos žaidėjai turėtų fokusuotis į infrastruktūros plėtrą, kad tas greitis būtų pasiekiamas. Į tai reaguojame, todėl į technologijas investuojame nuolatos – per pastaruosius keletą metų į savo tinklo atnaujinimą ir plėtrą jau investavome daugiau nei 20 mln. Eur, ateityje taip pat tam esame suplanavę nemažai lėšų“, – aiškina M. Sikorskis.

Kaip išgauti daugiau interneto greičio?

Pasak jo, jeigu vartotojas susigundo įsigyti brangesnį interneto planą, tikėdamasis gauti maksimalų plano siūlomą greitį, ką pirmiausia turėtų atlikti, prieš keisdami interneto planą – patikrinti turimo interneto greitį. „Paprasčiau tariant, ar interneto greitis atitinka kurią nors iš sutartyje numatytų reikšmių – minimalią, nominalią ar maksimalią greitaveiką. Jeigu ne – drąsiai galima kreiptis į savo interneto tiekėją, kad šis neatitikimas būtų ištaisytas. Tačiau ne visada problema gali būti paslaugos teikėjo pusėje, nes, norimam greičiui išgauti, tam tikros sąlygos gali būti nedėkingos, pavyzdžiui, interneto laidų instaliacija bute yra netvarkinga, belaidžio interneto signalus silpnina būsto išplanavimas arba naudojama įranga yra morališkai ir technologiškai pasenusi. Prieš užsakydami naują planą, galite pabandyti atlikti šiuos veiksmus“, – pataria M. Sikorskis.

1. Pakeiskite „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus vietą

Galbūt, nesinori namų interjero gadinti matomais įrenginiais, tačiau spintelėje ar už komodos paslėptas maršrutizatorius gali būti lėtesnio interneto priežastimi. Pasak specialisto, geriausia vieta maršrutizatoriui yra:

• Jeigu įmanoma – buto ar namo centre, kad visuose kambariuose interneto signalai sklistų vienodai.
• Atviroje erdvėje, kad signalams sklisti nebūtų fizinių trikdžių.
• Vietoje, kur šalia nėra kitų elektroninių prietaisų ar metalinių daiktų, silpninančių signalą.

Dar vienas svarbus dalykas, kurį verta žinoti, kad maršrutizatoriaus antenos nebūtinai turi būti nukreiptos į viršų – jas palanksčius į įvairias puses, interneto signalas gali pastiprėti. Jeigu gyvenate vieno aukšto name, nukreipkite antenas tiesiai į viršų, jeigu gyvenate daugiabutyje, vieną anteną nukreipkite tiesiai į viršų, o kitą – kampu arba lygiagrečiai grindims.

„Siekiant geriausio „Wi-Fi“ padengimo namuose, siūlyčiau naudoti maršrutizatorius, veikiančius „mesh“ technologija. Jos išskirtinumas tas, kad papildomi „Wi-Fi“ maršrutizatoriai patalpoje veikia kaip ryšio stiprintuvai, eliminuodami storų sienų, spintų, durų stiklo barjerų ar mikrobangų krosnelės skleidžiamų bangų trikdžius, be to, vaikštant po kambarius, išmaniajame įrenginyje automatiškai parenkamas stipriausias „Wi-Fi“ signalas. Taip pat ši technologija sprendžia ir kitą problemą – tvarkos: padėtas atviroje vietoje, maršrutizatorius panaikina namuose esančias „akląsias zonas“ bei atrodo estetiškai, nes yra belaidis ir įprastai gaminamas be jokių išorinių antenų. Tai saugu ir turint mažų vaikų, ir naminių gyvūnų“, – „mesh tinklo“ privalumus vardija specialistas.

2. Perkraukite maršrutizatorių

Kad įrenginys „pailsėtų“, maršrutizatorių rekomenduojama perkrauti bent kartą per du mėnesius: kaip ir bet kurioje kitoje kompiuterinėje įrangoje, perkrovus maršrutizatoriaus sistemą, visi procesai startuoja iš naujo, todėl, jeigu jis dėl įsivėlusios tam tikros klaidos neveikė taip, kaip derėtų, trumpas įrenginio išjungimas šią problemą gali išspręsti. Jeigu modemas yra atskirai nuo maršrutizatoriaus, iš naujo derėtų perkrauti ir jį.

3. Atidžiai peržvelkite išvedžiotus laidus

„Šviesolaidis – tai iš itin skaidrios medžiagos pagamintas kabelis, kuriuo perduodami šviesos impulsai. Vienas svarbiausių jo privalumų, lyginant su populiariausiu variniu kabeliu, itin mažas signalo slopinimas. Pavyzdžiui, varinio kabelio riba, kai dar galima juo perduoti duomenis, yra apie 100 metrų, tuo tarpu nutiesus optinį kabelį nuo Vilniaus iki Kauno, signalo slopinimo pastebėti beveik neįmanoma. Tačiau yra vienas „bet“: kadangi šio kabelio veikimo principas paremtas optika – šviesos impulsais, tiesiant tokį kabelį netvarkingai arba lankstant jį aštriais kampais, signalai gali nenukeliauti iki tikslo ir internetas gali veikti nestabiliai arba neveikti visai. Planuojant, kur stovės maršrutizatorius, derėtų pagalvoti apie mažiausiai kampų ir nestandartinių interjero sprendimų turinčią būsto vietą, kad šviesolaidis iki jo keliautų kiek įmanoma tiesiau, be to, svarbu, kad jis nebūtų pravestas po parketu, kilimu ar kita grindų danga, kuria nuolatos vaikščiojama – tokiu atveju kabelis gali būti nuolat fiziškai judinamas, spaudžiamas ar slegiamas, ir jūsų noras turėti greičiausia internetą gali likti tik noru“, – pataria M. Sikorskis.

4. Kur itin svarbus greitis, naudokite interneto kabelį

„Jeigu dažnai žaidžiate kompiuterinius žaidimus, kur reikia būti susijungus tinkle realiu laiku su kitais komandos nariais arba apdorojate ir siunčiate daug duomenų, kompiuterį prie maršrutizatoriaus prijunkite kabeliu. Taip rekomenduojama todėl, kad tai yra greičiausia pasaulyje interneto pateikimo technologija, kuri užtikrina mažiausią delsą ir stabilų greitį, todėl gauti ir perduoti informaciją galima be trikdžių. Tačiau ne mažiau svarbu ir paties maršrutizatoriaus tipas bei naujumas, mat nuo to priklauso interneto srauto pralaidumas, kuris, kaip išsiaiškinome anksčiau, lemia, kiek „automobilių“ telpa namų interneto „greitkelyje“. Naujausi maršrutizatoriai su „Mesh“ ir „WiFi 6“ technologija gali užtikrinti beveik tą patį interneto greitį, tik veikdami belaidžiu būdu – daugelis naujausių įrenginių jau net neturi jungties kabelio pajungimui ir prie interneto jungiamasi tik per „Wi-Fi“. Tai naudinga, kai namuose greito interneto tuo pačiu metu reikia keliems žmonėms, – sako M. Sikorskis.

5. Peržvelkite prijungtus išmaniuosius įrenginius

Kadangi šiais laikais namuose prie bendro interneto tinklo yra prijungta ne po vieną išmanų įrenginį, tikimybė, kad interneto ryšys suprastės, didėja su kiekvienu tokiu nauju pirkiniu. Išmanieji įrenginiai, kurie jungiasi belaidžiu būdu ir nuolat yra aktyvūs, apkrauna interneto pralaidumą, o tai savo ruožtu sulėtina interneto greitį. Jeigu per pastaruosius kelerius metus pridėjote naujų išmaniųjų namų įrenginių ir pastebėjote, kad interneto ryšys suprastėjo, apsvarstykite galimybę turimą planą pagerinti ir pasikeisti „Wi-Fi“ maršrutizatorių. Padidinus pralaidumą, pagerės ir interneto greitis.

6. Įvertinkite turimos įrangos pajėgumus

„Dar vienas svarbus niuansas interneto greičiui ir kokybei – turimi išmanieji įrenginiai. Jeigu telefonas ar kompiuteris yra senesnės kartos nei maršrutizatorius, jie tarpusavyje gali „nesusikalbėti“, nes jų techniniai parametrai ir standartai neatitinka. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į kompiuterio techninius duomenis, kad tinklo plokštė galėtų palaikyti norimo greičio standartą, o procesorius bei kietasis diskas šiuos interneto „greitkeliu“ keliaujančius informacijos kiekius spėtų apdoroti. Elementarus kompiuterinės įrangos, telefono ar planšetės nusidėvėjimas neabejotinai turi įtakos interneto greičiui ir kokybei, tad, norint turėti sparčiausią internetą, į tai nederėtų numoti ranka“, – pataria M. Sikorskis.