Vien tai, kad mokate dešimtis eurų per mėnesį už spartų interneto ryšį negarantuos jums greitaeigio ryšio ir jūsų kompiuteryje. Interneto trikdžiai yra dažna namų ūkių problema, ir viena iš labiausiai erzinančių.
Juk kas gali būti blogiau už vieną ramų vakarą dingusį ar stringantį internetą? O jeigu tai kartojasi nuolat, tada kyla noras rašinėti piktas žinutes socialiniuose tinkluose ir (dažnai be reikalo) keikti interneto tiekėjų vadybininkus.
Tačiau kai kurias interneto tiekimo problemas galima išspręsti savo jėgomis ir pasiruošti iš anksto. Vien tai, kad mokate dešimtis eurų per mėnesį už spartų interneto ryšį negarantuos jums greitaeigio ryšio ir jūsų kompiuteryje.
Paprastas būdas patikrinti, kur yra ryšio problemos
Paprasčiausiais būdas patikrinti, kur yra ryšio problema yra spartos patikrinimas prie kompiuterio tiesiogiai pajungus interneto kabelį.
Jeigu jūsų interneto tiekėjas siūlo 300 Mbps spartą, tai greičio matuoklis turėtų rodyti apie 37,5 Mb/s greitį. Neskubėkite kaltinti interneto dievų, jeigu tokio greičio neišgaunate. Visų pirma, pabandykite atlikti greičio testus atjungę kabelį nuo maršruto skirstytuvo (pajungus tiesiogiai į kompiuterį). Problema gali būti perkrautas ar pernelyg silpnas jūsų poreikiams „routeris“.
Jeigu ryšio sparta kabeliu daugmaž atitinka deklaruojamą interneto tiekėjo, tai problema, labai tikėtina, bus jūsų maršrutizatorius ar kompiuteris.
Yra keli darbai, kuriuos galite pasidaryti, jeigu norite išvengti interneto tiekimo problemų: įsigyti tinkamo galingumo maršrutizatorių; įrengti jį tokioje buto ar namo vietoje, kurioje jis veiktų efektyviausiai.
Koks yra tinkamas „routeris“?
Kalbant apie maršrutizatorius, kaip ir daugeliu kitų atvejų gyvenime, brangiau reiškia geriau. Labai grubiai tariant, jeigu routeris yra pigesnis nei 100 eurų, tikėtis iš jo idealaus darbo esant dideliai apkrovai yra nepraktiška.
Parduotuvėse prie kasų parduodami pigūs įrenginiai, nors ir panašiai atrodo, demonstruoja panašias charakteristikas, gali būti moraliai pasenę arba tinkami pajungti vos keliems įrenginiams.
Rinkitės tokį „routerį“, kuris atitiks jums komfortabilų bevielio ryšio spartos/kainos santykį. Namuose naudojant daugiau nei 5 įrenginius (o tai net ir trijų asmenų šeimai šiais laikais dažnai būna juokingas skaičius, nes prie namų įrenginių prisideda dar ir darbino įrankiai) reikėtų pasirinkti bent jau 200 Mb/s spartos įrenginį.
Maža to, jeigu jūsų interneto tiekėjas jums tiekia 300-400Mb/s, o jūsų kelias dešimtis eurų kainuojantis „routeris“ iki jūsų įrenginio per Wi-Fi atsiunčia tik aštuntadalį šios spartos, tai interneto tiekėjui jūs iš esmės mokate „už orą“. Pavyzdžiui, maršrutizatoriai su užrašu 300 Mbps reiškia, kad teoriškai juo galima išgauti 37 MB/s greitį, o 2100 Mbps – net 250 MB/s spartą.
Norintiems spartaus ir stabilaus interneto patartina įsigyti AC technologiją palaikantį įrenginį ir gebantį dirbti dviem dažniais – 2,4 GHz ir 5 GHz. 5 GHz interneto maršrutizatorius yra keliskart spartesnis už anksčiau išpopuliarėjusį 2,4 GHz, tačiau veikia trumpesniu atstumu ir yra jautresnis sienoms.
Kaip išsirinkti vietą
Vienas iš jautriausių klausimų yra tinkamos maršrutizatoriaus vietos parinkimas. Ryšio trukdžiai gali pasireikšti jeigu maršrutizatorių „paslėpsite“ po sienomis, spintomis ar patalpų tolimiausiame kampe.
Idealiu atveju maršrutizatorius turėtų stovėti viduryje patalpos, jeigu visose jo pusėse yra vienodai svarbu turėti pakankamai gerą ryšį. Kita išeitis – papildomų WiFi stotelių įrengimas prasto ryšio taškuose.
Taip pat reikia žinoti, kad maršrutizatoriai skleidžia ryšį visomis kryptimis. Todėl buto ar namo kampe atsidūręs įrenginys užtikrins puikų ryšį laiptinei, laukui ar kaimynui.
„Routeris“, kaip ir katinai mėgsta būti aukštai. Kuo aukštesnė vieta, tuo geriau padengiamas ryšys. Geriausios vietos – lentynos palubėse, knygų spintų viršus ar panašiai.
Venkite kitų elektroninių prietaisų laikymo šalia. Ypač vengti reiktų mikrobangų krosnelių, kurios gali sutrikdyti maršrutizatoriaus 2,4 GHz ryšį.
Ir, paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – tos juokingai atrodančios antenos iš tiesų yra svarbios. Kai kurie maršrutizatoriai gali būti ir be jų, bet jeigu jos yra – nenukreipkite jų visų į vieną pusę. Vietoje to geriau „paskirstykite“ jas zonomis – vieną laikykite horizontaliai, o kitą vertikaliai. Jeigu antenų yra daugiau, tolygiai paskirstykite jas į visas puses.
Blogiausiu atveju teks imtis papildomų priemonių – programėlės, kurios padės nustatyti laisvesnius bevielio ryšio kanalus (gali būti, kad kaimynų WiFi užgožia jūsiškį, ypač jei tai yra 2,4 GHz silpnesnis signalas) bei paties ryšio kokybę įvairiose buto ar namo vietose.
