Jau beveik metai, kai pasaulis gyvena pandemijos nuotaikomis. Tačiau nuolat augantis kibernetinių atakų bei jų aukų skaičius parodo, kad šiuo laikotarpiu geriausiai gali užsidirbti programišiai, rašoma pranešime.
Net 60 % darbuotojų teigia, jog naudoja ne darbinius, bet asmeninius kompiuterius. Tai yra didelė grėsmė darbovietėms bei duomenims, su kuriais yra dirbama, kadangi dažnai asmeninio naudojimo prietaisai neturi reikalingos saugumo programinės įrangos. Tai programišiai puikiai žino, todėl ir taikosi į lengviausiai pasiekiamą grobį.
„Ir net po šitiek laiko, kai jau beveik visus metus tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nuotoliniu būdu dirbama vidutiniškai net 2 valandomis ilgiau, iš klaidų įmonės nepasimoko, – teigia Marijus Briedis, „NordVPN“ kibernetinio saugumo ekspertas. – Įsivaizduokit, keliomis valandomis ilgesnė darbo diena prie asmeninio, neapsaugoto kompiuterio. Tai suteikia sukčiams gerokai daugiau galimybių pasinaudoti saugumo spragomis“
Anot eksperto, šiuo metu VPN (arba virtualaus privataus tinklo) technologija yra kaip niekad svarbi. Ji darbuotojams padeda nuotoliniu būdu saugiai pasiekti vidines įmonės sistemas, resursus ir duomenis. Taip užtikrinama, kad įmonei svarbi ir konfidenciali informacija bus apsaugota nuo programišių ar kitų trečiųjų šalių.
Tačiau net jei darbuotojai ir turi visas apsaugines programas reikia pasirūpinti, kad kompiuteriuose esanti programinė įranga būtų nuolat atnaujinama. Tokiu būdu sumažėja tikimybė, kad programišiai išnaudos sistemines spragas. Taip pat svarbu, jog darbuotojai vengtų naudotis asmeninėmis paskyromis darbiniams reikalams.
M. Briedis pabrėžia dar vieną saugumo taisyklę – naudoti tik skirtingus ir kompleksiškus slaptažodžius kiekvienai paskyrai atskirai. „Tai užtikrina, jog net ir nutekinus vienus prisijungimo duomenis sukčiai neįsilauš į visas kitas paskyras. Svarbu, kad darbuotojai nelaikytų gausybės slaptažodžių užrašų knygutėse ar užrašų programose. Vietoj jų, paranku naudoti specialiai apsaugotas slaptažodžių tvarkymo programas“, – teigia ekspertas.
Kitas svarbus momentas, kurio, deja, nepaiso net ir Lietuvos valstybinių įstaigų darbuotojai, liečia elektroninius laiškus. Specialisto teigimu, dirbant iš namų privalu išlaikyti budrumą. Tad neskubėkite atidarinėti internetinių nuorodų bei dokumentų, nepriklausomai nuo to, ar siuntėjas yra žinomas. O jei gavote tokio pobūdžio laišką, įdėmiai peržiūrėkite siuntėjo el. adresą, patikrinkite, ar nėra jokių gramatinių ar faktinių klaidų tekste.
„Šiuo metu pastebime itin išaugusį skaičių atvejų, kai programišiai apsimeta įmonių darbuotojais tam, kad išgautų svarbią informaciją. Tokiais atvejais svarbu susisiekti su kolegomis ir paklausti, ar tikrai jie išsiuntė jums laišką. Tad neskubėkite atidaryti failų ar nuorodų ir jokiais būdais neviešinkite asmeninių ar su kompanija susijusių duomenų, jei jūsų to prašo“, – teigia Marijus Briedis.
Ekspertas taip pat pataria naudoti dokumentų ir informacijos šifravimo programas. Tokios programos itin svarbios siunčiant konfidencialus duomenis, kadangi nuo pašalinių akių apsaugo bet kokius failus, leisdamos juos atidaryti tik siuntėjui bei gavėjui. Šifravimo įrankis apsaugo nuo galimų kibernetinių atakų, kurių metu sukčiai atima prieigą prie failų ir prašo piniginės išpirkos.
Paieška archyve
