Mokytojams ir mokiniams prasideda naujų iššūkių metas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina mokslo ir studijų institucijas nuo kovo 30 pradėti nuotolinį mokymą. Kaip tam pasiruošti ir ko reikia, kad pamokos nuotoliniu būdu vyktų sėkmingai? Ir kokius įrankius naudoti?
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Nežinomybė dėl karantino trukmės verčia naujų sprendimų ieškoti ne tik verslus, bet ir mokymo įstaigas. Akivaizdu, kad ne visos mokymo įstaigos bus pasiruošusios pradėti nuotolines pamokas jau ateinantį pirmadienį. Ir kalbame ne tik apie vaikus, kurie neturi reikiamos įrangos ir interneto ryšio, bet ir mokytojus bei administraciją, kuriems tai bus didelis iššūkis“, – pranešime spaudai sako „Telia“ vaizdo konferencijų produktų vadovas Mantas Grinius.
Jis pabrėžia, kad norint pereiti prie efektyvaus nuotolinio mokymo, švietimo įstaigos turi pasirūpinti ne tik metodine medžiaga, jos sklaida, bet ir įveikti emocinius barjerus.
Kokius įrankius naudoti?
Ministerijos pagrindinis prioritetas šiuo metu yra užtikrinti techninės įrangos ir ryšio galimybes kiekvienam Lietuvos moksleiviui, ypač – skaitmeninėje atskirtyje esantiems maždaug 35 tūkst. vaikų. Į pagalbą jau suskubo ir „Telia“ – kompanija skyrė 50 tūkst. eurų ministerijos globojamam projektui „Mokykla namuose“, įteikdama beveik 500 planšetinių kompiuterių ir nemokamai pridėdama po 50 GB mobiliųjų duomenų mėnesiui suteikiančią SIM kortelę.
Visgi programinės įrangos klausimai paliekami kiekvienai švietimo įstaigai spręsti savarankiškai. Internete apstu priemonių pamokoms per atstumą kurti, skaitmeninių mokymo aplinkų, nemokamo ir legaliai prieinamo turinio įvairiausioms pamokoms – visa tai į vieną sąrašą yra surinkusi Nacionalinė švietimo agentūra.
M. Grinius atkreipia dėmesį, kad vien vaizdo konferencijų įrankių pasirinkimas itin platus: nuo „Microsoft Teams“, „Zoom“ iki „Google Hangout“ ar net „Facebook Messenger“.
Bene patogiausia šiuo atveju – „Microsoft Teams“ aplinka, turinti viską, ko reikia nuotoliniam darbui. Švietimo sektoriui skirtos versijos vartotojo sąsaja yra net gi supaprastinta, kad mokiniams būtų lengviau rasti reikiamas funkcijas, taip pat kiekvienas mokinys turi privačią erdvę, kurioje gali atlikti mokytojo paskirtas užduotis, susipažinti su papildomais mokymosi šaltiniais, kuriuos jam skyrė mokytojas. Kurdama šį produktą „Microsoft“ rėmėsi principu, kad mokytojas gautų visas priemones skatinti vaikų individualų ugdymąsi.
Kita alternatyva – „Google for Education“ platforma, kurios mokymo turiniu ir bendradarbiavimo erdve „Google“ leidžia nemokamai naudotis iki liepos mėnesio. Ši platforma gali būti patogi mokykloms, kurios jau naudojasi kitomis „Google“ paslaugomis, pavyzdžiui, el. paštu.
Nuo emocinių barjerų iki bendruomenės sutelkimo
Bendravimas „per ekraną“ tarp mokytojų ir mokinių arba mokytojų ir administracijos nėra įprastas dalykas. Nepatogumų gali sukelti jau vien tai, kad vaizdo pokalbių metu kiti dalyviai gali matyti aplinką, kurioje esate. Tai tarsi visos klasės vizitas pas jus svečiuose. Šis iššūkis ypač nelengvas uždaresnio charakterio žmonėms.
„Jei nuotolinės pamokos vyks naudojant vaizdo skambučius, tiek mokytojams, tiek mokiniams vertėtų apgalvoti, ką jų metu matys kiti pamokos dalyviai. Jei turite galimybę, pasirūpinkite, kad už jūsų nugaros būtų siena, tvarkinga knygų lentyna ar spinta. Taip pat išlaikykite rytinį ruošimosi į mokyklą ritualą: nusiprauskite, susišukuokite, tvarkingai apsirenkite“, – pataria M. Grinius.
Kita nemažai streso įnešanti tema – mokyklos bendruomenės sutelkimas į bendrą grupę. Ne visi mokiniai turi el. paštą ir mokyklos administracijai, mokytojams kyla sunkumų perduoti mokiniams reikiamą informaciją, tokią kaip mokymų medžiaga, užduotys, kvietimai prisijungti prie vaizdo konferencijos. O skubiai sukurti kiekvienam mokiniui pašto dėžutę ir iškomunikuoti jos prisijungimo duomenis, pavyzdžiui, per e. dienyną yra gana sudėtinga. Užuot šį darbą planuotų ir jį įgyvendintų per mėnesį ar ilgiau, IT administratoriui tenka nelengva užduotis tai atlikti per keletą dienų.
Pataria ne nerti, bet bristi
Kadangi visa tai nauja ir nepažinta, „Telia“ ekspertas pataria į nuotolinio mokymo procesą įsitraukti pamažu: „Pirmąją savaitę reikėtų vengti sudėtingų pratimų ir gilinimosi į dėstomą dalyką. Geriau laiką skirti pokalbiams lengvesnėmis temomis arba smagiems komandiniams žaidimams, kurie šiek tiek siejasi su dėstoma tema. Tokiu būdu mokiniai ir mokytojai labiau įpras naudotis naujais įrankiais, atsipalaiduos ir pripras bendrauti elektroninėje erdvėje.“
Mokytojai taip pat turėtų suprasti, kad prie naujovių pratintis turi ne tik jie, bet ir vaikai. Todėl neužtenka tik pateikti užduočių, nurodant pratybų ir vadovėlių puslapius, bet ir bent trumpai paaiškinti pamokos temą. Taip pat mokytojai turėtų užtikrinti grįžtamąjį ryšį, įvertindami atliktas užduotis ir suteikdami individualią pagalbą, jei vaikams kyla neaiškumų atliekant užduotis ir tėvai jiems padėti negali.
Paieška archyve
