Rizikos zona ar galimybės verslui? Kokios grėsmės tyko naudojančių dirbtinį intelektą

Dirbtinis intelektas šiandien – jau neatsiejama kasdienybės dalis ne tik kiekvieno iš mūsų gyvenimuose, bet ir versle. Kartais atlikdamas asistento, o kartais – ir finalinio sprendimų priėmėjo vaidmenį, DI puikiai geba apdoroti didelį duomenų kiekį, generuoti idėjas, pasiūlyti automatizavimo sprendimus, verslui leidžiančius veikti greičiau, efektyviau ar net kokybiškiau. Bet ar kada susimąstėte, kokią kainą mainais už šią pagalbą mokame? O kiek saugūs išlieka mūsų duomenys, kuriuos lengva ranka atiduodame DI įrankiams?

Pokalbyje su prekių ženklo „Laikas plėstis“ atstove, verslo procesų konsultante Egle Tankevičiene – apie nematomas grėsmes, kurios kyla kiekvienai dirbtinį intelektą savo veikloje naudojančiai įmonei. Ekspertė dalinasi, kaip suvaldyti šiuos pavojus, ir atskleidžia vieną įrankį, daugeliui verslų padedantį suderinti ir informacijos saugumą, ir efektyvią draugystę su DI įrankiais.

Kaip dirbtinis intelektas keičia verslo aplinką? Ryškiausios grėsmės

Dirbtinis intelektas sparčiai veržiasi į verslo pasaulį žadėdamas automatizuoti procesus, pagreitinti sprendimų priėmimą ir auginti veiklos efektyvumą. Tiesa, čia netrūksta ne tik naujų galimybių, bet ir rizikų, apie kuriuos dažnas DI įrankių kūrėjas nutyli. Vienas didžiausių iššūkių – duomenų tikslumo problemos. DI naudotojai pastebi, kad net ir nepriekaištingai valdomi įrankiai gali pateikti iškreiptą informaciją, o klaidingi duomenys neretai lemia ir neteisingus verslo sprendimus.

Dar viena aktuali rizika – originalumo praradimas. Verslas, pernelyg pasikliaudamas DI kuriamu turiniu, rizikuoja savo unikalumu, galiausiai tampa panašiu į kitus rinkos žaidėjus. Tikėtis, kad dirbtinis intelektas padės sukurti unikalų įmonės veidą, būtų naivu – šiandien varžytis galėtume nebent dėl to, kas šio pagalbininko visiškai nepasitelkia.

Visgi kone ryškiausia problema, neaplenkianti nė vieno DI įrankių naudotojo, yra duomenų saugumas. Dažnai dirbtinio intelekto įrankiams nejučia atiduodame net ir jautriausius duomenis: pavyzdžiui, įmonės „know-how“, informaciją apie klientus, partnerius, tiekėjus. Nemokamos DI įrankių versijos mūsų suteikiamų duomenų ne tik nesaugo, bet ir iš jų mokosi, tad pavojus, kad svarbi informacija taps prieinama tam, kam prieinama neturėtų būti, yra itin realus.

Kai kurios įmonės jau pradeda galvoti apie dirbtinio intelekto keliamas duomenų saugumo rizikas, tačiau Eglė Tankevičienė pastebi, kad didžiausią dėmesį į tai kreipia tos, kurios ir iki šiol aktyviai rūpinosi duomenų apsauga – pavyzdžiui, diegdamos informacijos saugumo standartus tokius kaip ISO 27001: „Dažniausiai šiuo metu dėl dirbtinio intelekto įrankių naudojimo taisyklių kreipiasi klientai, kurie diegiasi Informacijos saugumo valdymo standartą ISO 27001 arba jau šį standartą valdo kurį laiką. Tokie klientai supranta, kad dirbtinio intelekto įrankiai yra ne tik pagalba verslui, bet ir rizika informacijos saugumui.“

Kas padės suvaldyti naujųjų technologijų keliamas rizikas?

Ar reikėtų skubėti atsisakyti dirbtinio intelekto įrankių ir grįžti į laikus, kai apie juos buvo girdėjęs retas? Tikrai ne. Tačiau žingsnis, kurį žengti privalu – tai atsakingas pasirengimas. E. Tankevičienė kiekvienam verslui rekomenduoja susikurti gaires, kurios apibrėžtų saugų dirbtinio intelekto naudojimą organizacijoje. Nuo ko pradėti? Ekspertė dalijasi pagrindiniais žingsniais, kurie padės išvengti DI keliamų rizikų:

• Anot E. Tankevičienės, vienas svarbiausių žingsnių saugiai bendradarbystei su dirbtiniu intelektu – komandos edukavimas. Ekspertė siūlo pradėti nuo darbuotojų mokymo, nes tinkamas pasirengimas kiekvienam komandos nariui leidžia suvokti tiek dirbtinio intelekto naudą, tiek jo keliamas grėsmes. Verslo procesų konsultantė pabrėžia: „Paskutinių metų praktika parodė, kad pirmiausia įmonė pradeda nuo darbuotojų mokymų, ugdymo proceso, nes tai viena svarbiausių dalių – sąmoningumo, susijusio su DI įrankių naudojimo nauda ir galima grėsme, ugdymas.“
• Verslai vis dažniau kuria taisykles, apibrėžiančias, kada ir kaip DI įrankiai gali būti naudojami, o kada ne. Tačiau ekspertė primena, kad svarbu ne tik apsvarstyti situacijas, kuriose gali praversti dirbtinio intelekto pagalba, bet ir nustatyti informacijos, kuri gali būti perduota, ribas. „Šiuo metu įmonės pradeda nuo vidinių taisyklių kūrimo. Jose nurodo, kokiais atvejais galima naudoti dirbtinį intelektą. Tačiau dar daugiau dėmesio reikėtų skirti konkrečios informacijos apibrėžimui – kitaip tariant, ką dirbtiniam intelektui galime sakyti, o ko nereikėtų. Čia kyla didelė grėsmė informacijos nutekinimui,“ – įspėja Eglė. Pasiteiravus, kokiais duomenimis dalintis su dirbtiniu intelektu nerekomenduotų, ekspertė atsako: „Visais duomenimis, kuriais nenorėtumėte dalintis su konkurentais. Iš esmės, dirbtinis intelektas yra kaip šnipas, kuris kaupia informaciją ir vėliau panaudoja kitose užklausose.“
• Galutinio rezultato kontrolė – žmogaus rankose. E. Tankevičienė rekomenduoja neautomatizuoti finalinio sprendimo – svarbu peržiūrėti DI pateikiamus rezultatus, atlikti kokybės kontrolę ir užtikrinti, kad informacija būtų tiksli. Ekspertė pataria išlikti atsargiems ir naudotis DI tik kaip pagalbiniu įrankiu, o ne galutinių sprendimų priėmėju.

Panacėja efektyviai veikiančiam, bet jautrius duomenis saugančiam verslui

Dirbtinis intelektas vis labiau įsilieja į verslo procesus, tačiau kartu kelia naujų iššūkių, susijusių su duomenų saugumu ir valdymu. E. Tankevičienė pastebi tendenciją – norėdamos užtikrinti, kad DI būtų naudojamas saugiai ir efektyviai, įmonės vis dažniau renkasi tarptautinius ISO standartus. Tokie standartai kaip ISO 27001 (kuris skirtas informacijos saugumui) ar naujasis ISO 42001, sukurtas dirbtinio intelekto sistemų valdymui, siūlo patikrintas metodikas ir procedūras. Vadovaudamiesi šiais standartais, verslai gali efektyviau valdyti savo duomenis, apsaugoti juos nuo neteisėto naudojimo ir užtikrinti jautrių savo, savo partnerių ar klientų duomenų saugą. Kaip teigia E. Tankevičienė, šiandien didžiausią dėmesį informacijos saugumui skiria IT srities įmonės, bet šios grėsmės neaplenkia nė vieno verslo: „Mano praktikoje 90 proc. ISO standartus27001 standartą pasitelkiančių verslų – IT įmonės. Tačiau, mano nuomone, visos įmonės, kurios nori saugiai ir valdyti duomenis bei pasitelkti darbo procesuose DI, turi būti įsidiegusios šiuos abu standartus, pradedant ISO 27001 bendram informacijos ir kibernetiniam saugumui, o tuomet pereiti prie dirbtinio intelekto įrankių valdymo pagal ISO 42001.“

Atsakingas DI naudojimas versle: ekspertės rekomendacijos trimis žingsniais

1. Prieš dalindamiesi bet kokia informacija su DI, įvertinkite, ar ji tikrai būtina norimam rezultatui pasiekti. Bet kokie konfidencialūs duomenys turėtų likti už dirbtinio intelekto įrankio ribų.
2. Leiskite dirbtiniam intelektui atlikti rutinines, daug laiko užimančias, tačiau ne itin reikšmingas užduotis – pavyzdžiui, duomenų analizę, idėjų generavimą ar pasiūlymų teikimą. Visgi žmogaus kūrybiškumas ir gebėjimas vertinti situaciją kompleksiniu požiūriu užtikrins, kad rezultatas išliktų ne tik efektyvus, bet ir unikalus.
3. Kaip dirbtinio intelekto galimybės, taip ir šių įrankių keliamos rizikos bei galimybės nuolat kinta. Ypač svarbu nuolat peržiūrėti ir atnaujinti DI įrankių naudojimo gaires, o taip pat – domėtis, kokius jūsų duomenis renka ir kokiais tikslais naudoja jūsų pasirinkti įrankiai.