Vaikai visada mano, kad kontroliuoja situaciją – nors jie girdėjo pasakojimų apie žmones, persekiojamus nepažįstamojo, sutikto internete, nukentėjusius nuo tapatybės duomenų vagių ar kompiuterio įsilaužėlių, bet vaikai yra naivūs ir paprastai galvoja, kad jiems taip neatsitiks ir jie yra apsaugoti nuo tokios nelaimės.
Realiame pasaulyje vaikai paprastai vadovaujasi principais, kurių jie buvo mokomi mokykloje ir namuose, tačiau virtualiame pasaulyje apie juos pamiršta. Jie nesuvokia, kad tokių pačių savisaugos priemonių būtina imtis tiek realiame, tiek virtualiame pasaulyje. Štai kodėl svarbu vaikus mokyti, kaip saugiai bendrauti internete.
Amerikos kibernetinio saugumo aljansas (angl. NCSA), taip pat įvairios naudotojų bei mokymo institucijos rekomenduoja vadovautis šiame straipsnyje išdėstytais patarimais mokant vaikus saugiai bendrauti internete ir aiškinant jiems, kodėl būtina imtis savisaugos priemonių.
Privatumo saugojimas: savo asmeninę informaciją pasilikite sau. Vaikai niekada neturėtų sakyti kitiems adreso, telefono numerio ar su šeimos finansais susijusios informacijos, pvz., sąskaitų numerių ar kreditinių kortelių duomenų. Priminkite vaikams, kad informacijos apie šeimos narius arba draugus platinimas gali pakenkti jiems patiems. Jie taip pat turėtų būti atsargūs su kitokio pobūdžio informacija, pvz., su mokyklos, sporto būrelių, kuriuos jie lanko, pavadinimais, pomėgiais, darbais, poilsio vietomis, taip pat bet kokia kita informacija, padedančia nustatyti jų buvimo vietą ir tapatybę, kai jie nėra prisijungę prie interneto.
Naudotojo vardo pasirinkimas: protingai pasirinkite naudotojo vardą, kuriame neturėtų būti daug apie jus pasakančios informacijos. Naudotojo vardas neturėtų būti jūsų vardas ar gimtojo miesto pavadinimas, nes tai gana pavojinga. Nors naudotojo vardas suteikia žmogui anonimiškumo jausmą, daugelį naudotojo vardų, sudarytų iš asmeninės informacijos, galima lengvai iššifruoti. Tokiu būdu nusikaltėliai lengvai gali nustatyti jūsų tapatybę ir buvimo vietą.
Didžiausia pasaulio skelbimų lenta: į internetą dėkite tik tą informaciją, kuri yra bendro pobūdžio ir tinka visiems. Internetas yra didžiausia pasaulio skelbimų lenta: bet kas gali peržiūrėti asmeninius mokytojų, teisėsaugos institucijų darbuotojų, koledžo ar universiteto priėmimo skyriuje dirbančių asmenų, potencialių darbdavių internetinius tinklalapius. Tai, kas dabar skelbiama jūsų internetiniame tinklalapyje, ateityje gali jums pakenkti.
Venkite neigiamo viešumo: moksleiviai turėtų žinoti, kad platindami netinkamas nuotraukas jie gali pakenkti savo reputacijai ir patraukti nepageidaujamą kitų dėmesį. Svarbu, kad vaikai gerai apsvarstytų vaizdinės informacijos, nufilmuotos telefonu, interneto ir vaizdo kameromis, platinimą internete. Netinkamos vaizdinės medžiagos, pvz., intymių nuotraukų, platinimas gali atkreipti blogų ketinimų turinčių asmenų dėmesį. Be to, dėl tokios informacijos skelbimo asmuo gali būti baudžiamas arba šalinamas iš mokyklos.
Neįmanoma laiko atsukti atgal: prisiminkite, kad internete paskelbtą informaciją pakeitus ar visai ištrynus, pirminė informacija vis tiek neišnyksta. Net jei informacija tinklalapyje ištrinama, senesnė jos versija vis tiek išlieka kituose kompiuteriuose.
Nekalbėkite su nepažįstamaisiais: būkite atsargūs įtraukdami nepažįstamus asmenis į interneto pokalbių programų draugų sąrašus – žmonės ne visada yra tie, kas sakosi esą. Draugą gerai pažįstame ir galime juo pasitikėti. Internetinis pasaulis iškreipė draugo sąvoką ir apibrėžimą. Svarbu suprasti viena – jeigu jus užkalbinęs asmuo negali pateikti svarios informacijos apie tai, iš kur jus pažįsta, pagalvokite, ar verta jį įtraukti į interneto pokalbių programų draugų sąrašus. Jei nepasitikite juo ir manote, kad šis asmuo gali jums pakenkti, blokuokite jį.
Pavojingas flirtas: paaiškinkite savo mokiniams ir (ar) vaikams, kokie pavojai tyko flirtuojant su nepažįstamaisiais. Nepažįstamieji virtualioje aplinkoje gali meluoti apie save, o patikrinti jų tikrosios tapatybės neįmanoma. Flirtuojant su nepažįstamuoju virtualioje aplinkoje ir sutikus jį realybėje, gali susidaryti visai skirtingas įspūdis.
Pasikliaukite savo instinktais: mokykite savo vaikus ir (ar) mokinius pasikliauti vidine nuojauta. Jei kuris nors vaikas jaučiasi nejaukiai ir mano, kad jam grasina, jis nedelsdamas privalo apie tai pranešti savo mokytojui arba suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki. Mokytojas nuspręs, ar reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas, interneto teikėją ir pranešti apie įvykį. Informuodami apie tai savo mokytojus ir artimus žmones, vaikai apsaugo kitus, kurie gali tapti tokiomis pat aukomis.
Virtualūs ir realūs nepažįstamieji: su internetiniais draugais nereikėtų susitikti realioje aplinkoje. Paaiškinkite savo vaikams ir (ar) mokiniams, kad nepažįstami žmonės virtualioje aplinkoje gali būti tokie pat pavojingi kaip ir nepažįstami žmonės realioje aplinkoje. Jei tėvai ir auklėtojai leidžia vaikams tikrovėje susitikti su virtualiais draugais, jie turėtų lydėti vaikus į susitikimą. Niekuomet neišleiskite vaikų vienų arba netgi su draugais.
Nepriimkite neprašytos ir (ar) neatpažįstamos informacijos, elektroninių laiškų: mokykite vaikus nespausti ant nuorodų ir neatidarinėti elektroninių laiškų ar prisegtų dokumentų, kuriuos atsiuntė nepažįstami asmenys. Elektroniniai laiškai iš nežinomų asmenų gali būti apkrėsti virusais arba juose gali būti šnipinėjimo programų, galinčių vogti jūsų asmeninę informaciją, pinigus iš asmeninės sąskaitos ar pakenkti jūsų kompiuteriui. Kai kurie virusai gali slėptis už jums pažįstamų žmonių vardų, elektroninių adresų, ir jūs pagalvosite, kad žinutė yra iš patikimų šaltinių.
Paieška archyve
