Nepriklausomo Jungtinės Karalystės (JK) aukštojo mokslo tyrimų instituto HEPI duomenimis, 95 proc. šalies studentų naudojo dirbtinį intelektą (DI) studijų procese. Dažniausiai jis pasitelkiamas sąvokoms aiškinti, akademinės medžiagos santraukoms rengti ar idėjoms struktūruoti. Ekspertų teigimu, DI įrankiai vis dažniau naudojami ir tarp abiturientų, tačiau jų nauda priklauso nuo to, kaip šios priemonės pasitelkiamos ruošiantis egzaminams.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
„Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovė Inga Rudinskaitė teigia, kad DI įrankiai iš esmės keičia jaunų žmonių santykį su informacijos paieška ir vartojimu.
„Pastebima, kad moksleiviai vis dažniau naudoja DI konkretiems klausimams, idėjų generavimui ar informacijos apibendrinimui, o tai leidžia greičiau suvokti esmę ir efektyviau planuoti laiką“, – ryškiausias skaitmeninio elgesio tendencijas tarp moksleivių komentuoja ji.
Riba tarp pagalbos ir problemos
Vilniaus kolegijos (VIKO) Dėstymo meistriškumo centro vadovo Andrejaus Račkovskio teigimu, DI poveikis priklauso nuo besimokančiojo kritiško, etiško ir atsakingo požiūrio. Anot jo, geresnių rezultatų galima pasiekti tada, kai DI naudojamas kaip asmeninis korepetitorius, papildantis įprastą mokymosi procesą, tačiau perteklinis pasikliovimas šiomis priemonėmis gali silpninti savarankišką mąstymą.
„Per didelis pasikliovimas generatyviniu DI gali silpninti mąstymą ir trukdyti giluminiam mokymuisi, tačiau tinkamai naudojamos šios priemonės gali padėti lavinti gebėjimą ieškoti informacijos, struktūruoti duomenis, taisyti kalbos klaidas ar tobulinti tekstų stilių“, – DI naudojimo principus komentuoja A. Račkovskis.
Anot jo, problemos prasideda tada, kai sugeneruotas turinys nėra kritiškai įvertinamas ir patikrinamas.
„Kai besimokantieji tampa pernelyg priklausomi nuo šių įrankių, atsiranda rimtų pažintinių praradimų, silpsta gebėjimas suvokti savo mąstymą, susidaro vadinamoji kompetencijos iliuzija, kai manoma, jog tema puikiai suprasta, nors patys neįdėjo pakankamai pastangų jai perprasti“, – aiškina jis.
Pasak ekspertų, viena didžiausių rizikų – DI „haliucinacijos“, kai pateikiami klaidingi faktai, neegzistuojantys šaltiniai arba pernelyg supaprastinamos sudėtingos temos. Todėl svarbią informaciją būtina papildomai tikrinti patikimuose šaltiniuose.
Kaip išnaudoti DI ruošiantis egzaminams
Kalbėdama apie efektyvų DI panaudojimą ruošiantis egzaminams, I. Rudinskaitė teigia, jog reikėtų jį naudoti kaip priemonę mąstymui treniruoti, o ne kaip įrankį, kuris atliktų visą darbą už moksleivį.
„Rekomenduotume laikytis kelių esminių principų: ugdyti kritinį dialogą su DI, naudoti jį kaip grįžtamojo ryšio įrankį ir visada tikrinti kritiškai svarbią informaciją. Užuot priėmus pirmą gautą atsakymą kaip absoliučią tiesą, reikėtų jį kritiškai įvertinti – patikrinti, ar tokie šaltiniai egzistuoja ir ar jie yra patikimi. Taip pat galima paprašyti DI įvertinti savo darbą, nes jis gali veikti kaip objektyvus veidrodis, padedantis pamatyti savo spragas“, – rekomendacijas pateikia ji.
Rekomendacijoms antrina ir A. Račkovskis, teigdamas, jog didžiausią naudą iš DI galima gauti jį paverčiant asmeniniu mokytoju, skatinančiu aktyvų žinių įsisavinimą.
„Pakeiskite bendravimo su DI strategiją ir nenaudokite jo kaip greitų atsakymų kūrėjo. Ruošiantis egzaminams tikslinga prašyti DI kurti bandomąsias užduotis, padėti nustatyti silpnąsias argumentų vietas arba paprastais pavyzdžiais paaiškinti sudėtingą formulę, kartu išlaikant kritinį vertinimą ir žmogiškąją priežiūrą“, – patarimais dalijasi Vilniaus kolegijos Dėstymo meistriškumo centro vadovas.
