Dirbtinio intelekto technologijoms sparčiai integruojantis į kasdienį gyvenimą, ne tik suaugę, bet ir vaikai vis dažniau naudoja pokalbių robotus, prašo patarimų ir tiesiog su jais bendrauja. Nors šios technologijos atveria naujas galimybes, jos taip pat kelia nemažai klausimų dėl vaikų saugumo, privatumo ir emocinės raidos, rašoma „NOD Baltic“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Vis daugiau tėvų pastebi, kad vaikai dirbtinio intelekto įrankius naudoja kaip pagrindinį informacijos šaltinį ar net kaip skaitmeninį draugą. Tačiau, pasak ekspertų, toks santykis gali turėti ne tik privalumų, bet ir rimtų pasekmių.
„Vaikai yra itin jautri auditorija, nes jų emocinė ir socialinė raida dar tik formuojasi. Jei dirbtinis intelektas tampa pagrindiniu patarimų šaltiniu ar bendravimo partneriu, tai gali iškreipti jų santykį su realiu pasauliu“, – akcentuoja „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas.
Kai technologija pakeičia tikrą bendravimą
Dirbtinio intelekto pokalbių robotai dažnai kuriami taip, kad būtų empatiški ir palaikantys, todėl vaikams jie gali atrodyti patikimi pašnekovai. Vis dėlto atsiranda rizika, kad vaikai ims teikti pirmenybę bendravimui su technologijų įrankiais, o ne su bendraamžiais ar šeima.
„Pokalbių robotai yra suprogramuoti patikti vartotojui, todėl jie gali sustiprinti tam tikras emocines būsenas ar net probleminį elgesį. Vaikas gali pradėti labiau pasitikėti dirbtiniu intelektu nei realiais žmonėmis, o tai ilgainiui gali skatinti socialinę izoliaciją“, – aiškina R. Liubertas.
Dalis tėvų nerimauja, kad vaikai patys nesupranta, jog bendrauja ne su tikru žmogumi, o galiausiai dėl to nukenčia jų socialiniai įgūdžiai.
Ne tik emocinės, bet ir saugumo rizikos
IT žinovas pabrėžia, kad rizikos neapsiriboja vien psichologiniu poveikiu – vaikai gali susidurti ir su netinkamu turiniu ar klaidinančia informacija.
Nors daugelis platformų turi saugiklius, jie ne visada veikia efektyviai. Kai kuriais atvejais vaikai gali pasiekti netinkamą ar jų amžiui nepritaikytą turinį, o tie, kurie apie technologijas nusimano šiek tiek daugiau – net apeiti apsaugos mechanizmus.
„Dar viena svarbi problema – dirbtinio intelekto „haliucinacijos“. Tai reiškinys, kai sistema pateikia klaidingą informaciją kaip faktą. Vaikams tai ypač pavojinga, nes jie dar neturi išsiugdę kritinio mąstymo ir yra linkę pasitikėti autoritetingai skambančiais atsakymais. Dėl to, paklausius dirbtinio intelekto paratimų, vaikas gali priimti neteisingus sprendimus“, – sako R. Liubertas.
Ne mažiau svarbus ir privatumo klausimas. Vaikams dalijantis asmenine informacija su dirbtinio intelekto sistemomis, ji gali būti saugoma ar net panaudota kitais tikslais.
Į kokius signalus turėtų atkreipti dėmesį tėvai?
Siekiant išvengti galimų rizikų, svarbu stebėti vaikų elgesį ir laiku atpažinti galimus pavojus.
Kokie požymiai rodo, kad DI pokalbių programos vaikui tapo nesaugios?
- vaikas atsiriboja nuo draugų ar šeimos;
- vaikas tampa neramus negalėdamas naudotis dirbtiniu intelektu;
- vaikas kalba apie pokalbių robotą kaip apie tikrą žmogų;
- vaikas kartoja klaidingą informaciją kaip faktą;
- vaikas su DI aptaria jautrias temas (pvz., sveikatą ar emocines problemas);
- vaikas pasiekia netinkamą ir vaikams nepritaikytą turinį.
„Šie signalai gali mus įspėti, kad vaiko santykis su technologija gali tapti pernelyg dominuojantis, todėl svarbu į tai reaguoti“, – pažymi R. Liubertas.
Kaip užtikrinti saugų dirbtinio intelekto naudojimą?
Siekiant sumažinti rizikas, ekspertai rekomenduoja visų pirma atvirai bendrauti su vaikais apie dirbtinio intelekto keliamas grėsmes. Svarbu kalbėti ne moralizuojant, o kuriant saugią erdvę dalintis patirtimis.
R. Liubertas pateikia pagrindinius patarimus tėvams, kaip apsaugoti vaikus nuo galimų pavojų bendraujant su pokalbių robotais:
- Kalbėkitės su vaikais apie dirbtinį intelektą. Paaiškinkite, kaip veikia šios technologijos ir kodėl jų atsakymais negalima aklai pasitikėti.
- Ugdykite kritinį mąstymą. Skatinkite vaikus tikrinti informaciją ir nepriimti DI atsakymų kaip absoliučios tiesos.
- Ribokite naudojimo laiką. Nustatykite aiškias taisykles, panašiai kaip naudojantis socialiniais tinklais ar kitais skaitmeniniais įrenginiais.
- Naudokite tėvų kontrolės įrankius. Stebėkite, kaip ir kiek vaikai naudojasi dirbtinio intelekto platformomis.
- Priminkite apie duomenų saugumą. Mokykite vaikus nesidalinti asmenine informacija ir naudoti privatumo nustatymus.
- Skatinkite realų bendravimą. Užtikrinkite, kad technologijos nepakeistų santykių su šeima ir draugais.
„Vien tik technologinių ribojimų nepakanka – svarbiausia yra dialogas. Vaikai turi suprasti, kad dirbtinis intelektas nėra žmogus ir negali pakeisti tikro bendravimo ar emocinio ryšio“, – pabrėžia ekspertas.
Nors dirbtinis intelektas gali būti naudingas įrankis mokymuisi ar kūrybai, ekspertai ragina nepamiršti, kad vaikų emocinės gerovės centre turi išlikti žmonės.
„Dirbtinis intelektas gali padėti, bet jis neturėtų tapti pagrindiniu vaiko pasaulio elementu. Sveikas santykis su technologijomis formuojasi tik tada, kai jos papildo, o ne pakeičia realų gyvenimą“, – apibendrina R. Liubertas.
