Nemaža dalis vaikų galbūt ir šiemet po Kalėdų eglute ras išmaniuosius įrenginius – telefonus, planšetes, kompiuterius, laikrodžius, tačiau kaip žinoti, kad dovana bus protingai naudojama ir nesukels dar daugiau rūpesčių tėvams? Kaip prikaustyti vaikų dėmesį ir padėti suvokti technologijas ne kaip pramogos, bet kūrimo įrankį?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ką gali padaryti suaugusieji, kad vaikai, naudodamiesi išmaniais prietaisais, būtų atsakingi ir saugūs? Kaip ugdyti vaikų kompiuterinį raštingumą ir skatinti vaikus kūrybiškai išnaudoti išmaniuosius įrenginius? Įžvalgomis pranešime žiniasklaidai dalijasi IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant Softvision kompanijai) švietimo projektų vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė ir Kūrybinių technologijų akademijos „bit&Byte“ vadovė Dovilė Dilienė.
Būtina ugdyti vaikų sąmoningumą
G. Dzindzelėtaitės teigimu, išmanusis įrenginys yra dovana tada, kai jis turi iš anksto suplanuotą pagrindinę funkciją. Pavyzdžiui, telefonas yra dovanojamas, siekiant padidinti saugumą, kai tėvai nori žinoti, kur yra vaikai.
„Pastaruoju metu juos keičia išmanūs laikrodžiai, kurie veikia, kaip prevencija nuo žalingo turinio, lengviau pasiekiamo išmaniuoju telefonu. O kompiuteris turėtų būti dovanojamas, kai vaikas svajoja apie galimybę sukurti, pavyzdžiui, išmanius vargonus, savo kompiuterinį žaidimą arba įgyvendinti kitokį asmeninį projektą. Paties kompiuterio dovana, kaip daikto, nėra jokiais būdais vertinga vaikams, kadangi pirmiausia reikėtų klausti, ką vaikas svajoja nuveikti su šiuo įrenginiu, o tik tada ieškoti tinkamiausio daikto jo svajonei išpildyti. Būtina skatinti vaiko kūrybiškumą, nes tai suveikia, kaip motyvacija mokytis greičiau – juk atsiradus idėjai, norisi ją kuo skubiau ir įgyvendinti. Tai lemia efektyvesnį mokymąsi, kai vaikas suvokia skiriamo laiko ir dėmesio mokymuisi priežastis bei tikslus. Jo nereikia papildomai motyvuoti. Toks pat požiūris yra taikomas ir ugdant vaikų kompiuterinį raštingumą bei skatinant juos kūrybiškai išnaudoti šiuos įrenginius. Suvokimas, kad galvoje užgimusi idėja gali išsipildyti realybėje, lemia dar didesnę motyvaciją mokytis ir kurti, pasitelkiant išmaniąsias technologijas“, – įsitikinusi švietimo projektų vadovė.
Technologijos – ne vien žaidimams
G. Dzindzelėtaitės teigimu, vaikų kompiuterinis raštingumas yra ugdomas labai aktyviai, kai jie kuria asmeninius projektus virtualioje erdvėje. Tai yra efektyviausias būdas naudoti išmaniuosius įrenginius.
„Technologijų įvairovė ir meta turinys skatina vaikus efektyviau mokytis ir greičiau sukurti baigtinį rezultatą. Nekantrus jaunimas šiandien sugeba ugdyti kompiuterinį raštingumą organiškai be papildomų didelių pastangų – juk norint sukurti kompiuterinį žaidimą, reikia mokytis programavimo pagrindų, o ne kaip naudoti patį kompiuterį ar klaviatūrą. Tėvų įsitraukimas lemia didesnį vaikų susidomėjimą, tam tikrą priežiūrą. Jis yra reikalingas dėl dar didesnės vaikų motyvacijos auginimo – juk kuo jos daugiau – tuo mokymosi procesas ne tik greitesnis, bet ir įdomesnis“, – teigia IT įmonės atstovė.
Šiandien gyvename visuomenėje, kur nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be išmaniųjų prietaisų, tačiau vaikams, ten esantis turinys gali būti ne tik naudingas, bet ir itin žalingas. G. Dzindzelėtaitė pabrėžia, kad svarbu yra ne tikrinti, ką vaikai veikia ar kiek laiko praleidžia su išmaniaisiais įrenginiais, bet ir suvokti, kaip jie reaguoja į žalingą turinį. Vaikų gebėjimas atpažinti grėsmes ir atitinkamai į jas reaguoti – efektyviausias būdas apsaugoti nuo grėsmių.
„Ugdymo procesas remiasi bendravimu, t.y. tėvams yra būtina kalbėtis su savo vaikais apie galimas grėsmes, naudojant išmaniuosius įrenginius. Taip pat labai svarbu yra pasirinkti, kaip kalbėti. Reikia taikyti ramų ir racionalų toną, siekiant nesureikšminti situacijos, kadangi atvirkštinis variantas tik didina vaikų susidomėjimą ir norą pratestuoti ribas. Pamatę žalingą turinį, vaikai turi patys jį išjungti, suprasdami, jog yra taip pat už save atsakingi. Tėvai nėra tie, nuo kurių reikia slėptis. Apie tai ir reikia kalbėti su vaikais, t. y. ne ką galima žiūrėti ir ko ne, bet kodėl to neverta matyti ir ką reikėtų daryti, jei toks turinys pasiektų juos. Vis dėlto, vaikai turi išmokti virtualias patirtis vertinti kaip gyvas. Matydami žalingą turinį namie, prie kompiuterio, jie nėra saugūs. Tai tik sukuria iliuziją, jog fiziškai tokia veikla neturi jokios įtakos, bet svarbu vaikus ugdyti, kad jie suprastų, jog įskaudinti, paveikti kitus jie gali ir virtualiai. Tas pats gali nutikti ir jiems“, – įvardija švietimo projektų vadovė.
Neprotingai naudojama dovana gali apkarsti
G. Dzindzelėtaitei antrina ir Kūrybinių technologijų akademijos „bit&Byte“ vadovė Dovilė Dilienė, kuri pabrėžia, kad technologiniai įrenginiai, internetas, neturėtų tapti pagrindiniu vaiko poreikius tenkinančiu šaltiniu.
„Technologijos gali padėti vaikui gyvenime „judėti“, tobulėti, tačiau neturi būti svarbiausiu šaltiniu jo egzistavimui. Būtina rasti ir derinti skirtingus šaltinius vaiko raidai ugdyti. Prieš perkant bet kokią dovaną reikia apsvarstyti kam ir kiek ji bus naudojama. Jei nesinori, jog vaikas su tokia dovana tik leistų laiką žaidimams ar video žiūrėjimui, reikia aptarti kokios yra galimybės. Galima šeimoje susidėlioti susitarimus, nepalikti vieno vaiko išsiaiškinti, ką dar galima daryti su išmania priemone. Dažnai vaikas pats teisingo kelio neras, tad jeigu patys neplanuojate įsitraukti į mažojo supažindinimą, nerekomenduojama tokio įrenginio dovanoti“, – įsitikinusi D. Dilienė.
D. Dilienės teigimu, technologijas galima vartoti ir nesuvokiant jų veikimo principų ir tokiu būdu pamažu tolstant nuo kitų žmonių ir prarandant istorinę galimybę. Arba galima pradėti mokytis „susikalbėti“ su jomis – mokytis kodų kalbos ir tokiu būdu drąsiai nerti į ateitį.
„Technologijos nepakeis mums artimų žmonių ir draugų, tačiau sumaniai naudojamos gali suteikti gyvenimui naujų ir neregėtų galimybių. Svarbu vaikui netaikyti ultimatumų, jei pasakysi savo atžalai, kad šis įrenginys skirtas ne pramogoms, o mokslui ir žaisti su juo negalima, tai vaikas tik žaisti ir nenorės. Šiais laikais edukacinis turinys yra pats įvairiausias, apgaubtas animacija, spalvomis ir garsais, vaiko sąmonėje jam atrodys, jog žaidžia žaidimą, o iš tiesų lipdys blokelius ir kurs savo pirmąją programą. Būtina patiems tėvams rodyti pavyzdį, kad mokytis, pasitelkiant technologijas tikrai yra smagu“, – sako „bit&Byte“ vadovė.
Ką įdomaus vaikui galima nuveikti su išmaniuoju įrenginiu?
IT įmonės „Devbridge“ įkurtos nemokamos kūrybinių technologijų akademijos „Sourcery for Kids“ tikslas yra užauginti rytojaus kūrėjus, kūrybinius technologus, kurie drąsiai ir kūrybiškai matys savo dabartį, gebės įžvelgti jungtis ir problemas priims kaip iššūkius kurti sprendimus, atnaujinimus, patobulinimus. Šeštadieninių užsiėmimų metu 6-12 metų vaikai ne tik mokosi programuoti, bet ir iš arčiau susipažįsta su technologijomis. Akademijoje dėstantys mentoriai dalijasi patarimais, ką gali kiekvienas iš tėvų nuveikti kartu su savo vaiku, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais.
„Pavyzdžiui, yra galimybė rinktis iš online esančių ir visiems prieinamų įrankių. Vienas jų code.org organizacija – kurių tikslas, kad kiekvienas JAV vaikas gebėtų programuoti ir taip būtų atliepiamas darbo IT sektoriuje vietų trūkumas. Ši organizacija jungia daug didžiųjų IT kompanijų ir organizuoja vieną įspūdingiausių renginių – programavimo valandą „HOUR of Code“. Code.org veikia ne tik kaip organizacija, bet ir turi daug nuostabių pratimų bei užduočių, kurias vaikai gali savarankiškai (ar su tėvais) atlikti namie ir taip susipažinti su technologijomis.
Kitas akademijos „numylėtinis“ yra „Scratch“ – kuriame vaikai net nemokėdami skaityti mokosi programuoti spalvotų blokelių pagalba. Taip vaikai susipažįsta su pagrindiniais programavimo principais tokiais, kaip judėjimas, funkcijos, patys gali kurti savo žaidimus. Dėl remiksavimo funkcijos savo sukurtu projektu jie gali dalytis su visa bendruomene – taip galima ne tik išbandyti, bet matyti vieni kitų kodus, dalytis idėjomis, taip mokantis vieniems iš kitų.
Technologinį ir kūrybinį mąstymą galima lavinti ir ne vien kompiuterio bei kitų išmaniųjų įrenginių pagalba. „Raspberry Pi“ – tai mokėjimo kortelės dydžio mikrokompiuteris, kuris gali būti prijungiamas prie ekrano ir klaviatūros. Vaikai turi progą pamatyti ir išbandyti kaip viskas susijungia ir kokia yra kiekvieno elemento reikšmė. Tuo pačiu tai yra ir nuostabius kūrėjus vienijanti bendruomenė, kuri leidžia savo žurnalus ir temines knygas“, – pavyzdžius pateikia „Sourcery for Kids“ akademijos atstovai.
