Artėjant Juodajam penktadieniui: perspėja apie apgavystes el. parduotuvėse ir siuntų platformose

Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.

Šiandien apgaulėms sukčiai pasitelkia populiarias apsipirkinėjimo platformas, tokias kaip „Vinted“ ir „Etsy“, bei siuntų paslaugas, kad išviliotų pinigus ar asmens duomenis. Kaip atpažinti tokias schemas ir nuo jų apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Artėjant Juodajam penktadieniui ir didžiosioms metų šventėms, padaugėja apgavysčių, vykdomų apsimetant „Vinted“ vartotojais, „Etsy“ pirkėjais ar net pačiomis siuntų tarnybomis.

„Apgavikai nuolat seka technologijų pokyčius, žmonių įpročius ir greitai prie jų prisitaiko, dėl to sukčiavimo scenarijai nuolat keičiasi. Vis dėlto, jų esmė išlieka ta pati: siekiama pasinaudoti mūsų skubėjimu, smalsumu, pasitikėjimu ir, be abejo, pinigais“, – sako M. Kutkaitis.

Padirbinėja garsenybių autografus

Naudotų daiktų prekybos platformoje „Vinted“ vis dažniau pasitaiko atvejų, kai į sukčių rankas patenka tiek pirkėjai, tiek pardavėjai. Pavyzdžiui, apgavikai, apsimetantys pardavėjais, siunčia padirbtus pavedimų kvitus, ragina suvesti kortelės duomenis arba siūlo atsiskaityti už „Vinted“ ribų.

Anot eksperto, nauja tendencija – prekyba tariamai autentiškais garsenybių autografais. Dažniausiai tokių prekių skelbimai būna sukurti taip profesionaliai, kad vartotojai net neįtaria klastos – naudojamos kokybiškos nuotraukos, aprašymai, imituojamas autografo „retumas“ ar „istorija“.

„Akivaizdu, kad sukčiai visada ieško naujų nišų. Patrauklios kainos ar emocinis ryšys su mėgstamu atlikėju neretai priverčia žmogų nepatikrinti prekės kilmės. Tai klasikinis būdas išvilioti pinigus už netikrus daiktus“, – pažymi M. Kutkaitis.

Prašo apmokėti už platformos ribų

Internetinės prekybos rinkoje gali būti apgauti ne tik pirkėjai. Pavyzdžiui, dažnai apgaulingų žinučių sulaukia ir nauji „Etsy“ platformos pardavėjai.

„Netikri pirkėjai susisiekia su pardavėju ir teigia norintys įsigyti prekę, tačiau jiems kas nors nepavyksta. Tuomet pardavėjo yra paprašoma el. pašto adreso ir atsiunčiamas laiškas, kuris nukreipia į fiktyvias svetaines. Jose jau prireikia banko duomenų, kitos jautrios informacijos ir tuomet tik laiko klausimas, kada naujojo verslininko banko sąskaita taps tuščia“, – pasakoja ekspertas.

Informuoja apie tariamas siuntas

Sukčiavimo atvejus fiksuoja ir Lietuvos paštas bei kitos siuntų tarnybos.

„Tikriausiai neretas esame gavę žinutę, kurioje pranešama apie neva sustabdytą siuntą ir būtinybę dėl to atnaujinti pristatymo adresą, sumokėti papildomą mokestį ar atlikti kitokius veiksmus. Tokios žinutės gali atrodyti oficialiai, tačiau iš tiesų jų tikslas tėra išvilioti asmeninę informaciją ir, galiausiai, pinigus“, – sako ekspertas.

Pasak M. Kutkaičio, neseniai atsirado ir naujas metodas – mokestis už tariamą siuntą prie paštomato. Gavėjui pranešama apie neva jam skirtą siuntą, o atvykus paprašoma sumokėti nuo 30 iki 100 Eur kortele, tačiau siuntoje būna tik šiukšlių ar beverčių daiktų. Kadangi mokėjimas atliekamas kortele, pinigų susigrąžinti dažniausiai neįmanoma.

„Toks sukčiavimo būdas naudojasi mūsų smalsumu. Jeigu nesitikite gauti siuntos – nemokėkite iš anksto ir nieko neatsiimkite, o jei jau taip nutiko, nedelsdami praneškite policijai ar savo banko specialistui“, – pabrėžia M. Kutkaitis.

Verčiau neskubėti

Ekspertas primena, kad jokie pardavėjai ar siuntų tarnybos niekada neprašo atlikti mokėjimų spontaniškai ar be oficialaus patvirtinimo. Dėl to bet koks spaudimas skubėti yra rimtas signalas daryti priešingai – sustoti.

„Niekada neatlikite mokėjimų už pirkimo platformų ribų, neatskleiskite kortelės duomenų ir visada kritiškai vertinkite neįprastai skubinančius pranešimus. Taip pat visada atsiskaitykite tik per oficialias pirkimo platformos sistemas, o prieš pirkdami ar parduodami įvertinkite vartotojo istoriją, atsiliepimus ir aktyvumą. Nauji profiliai be reputacijos ar siūlantys neįprastai gerus pasiūlymus turėtų kelti įtarimą“, – sako jis.

Be to, M. Kutkaitis pataria niekada nesinaudoti nuorodomis iš atsiųstų žinučių ir prie parduotuvių platformų jungtis tik per oficialias svetaines ar programėles.

„Pagrindinė taisyklė paprasta: jeigu kyla abejonių, informaciją geriau patikrinti. Tai padaryti galima oficialiuose interneto šaltiniuose, taip pat, pasikalbėjus su atitinkamos srities ekspertais. Net išpardavimų įkarštyje papildomas atsargumas kainuos vos kelias minutes, tačiau greičiausiai apsaugos nuo didelių nuostolių ir leis saugiai mėgautis apsipirkimo procesu“, – apibendrina ekspertas.