Pastaruoju metu telefoniniai sukčiai pasitelkia dirbtinio intelekto (DI) sukurtus balsus, pokalbių modelius ir iš anksto paruoštus monologus. Kokią grėsmę kelia tokia sukčių pažanga ir kaip veikia naujausi apgaulės metodai, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
DI botai ir pokalbių robotai
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Dirbtinio intelekto technologijos atveria galimybes ne tik inovacijoms, bet ir naujiems sukčiavimo metodams. Pastaruoju metu gyventojai vis dažniau sulaukia skambučių dėl neva jų sukeltų problemų, nuo neteisingai nurodyto siuntos pristatymo adreso iki administracinio nusižengimo. Skambinantysis kalba įtikinamai, tačiau vėliau paaiškėja, kad tai iš anksto paruošti DI sukurti monologai, o jų tikslas – sukelti stresą ir priversti veikti neapgalvotai.
Pasak L. Sadecko, tokios apgavystės tampa vis sudėtingesnės, nes naudojami DI generuoti balsai ir realiu laiku vykstantys pokalbiai, kurie gali atrodyti itin tikroviški.
„Sukčiai geba imituoti tikrą žmogaus balsą ir net pritaikyti pokalbį žmogui asmeniškai pagal tikėtinas arba tikras jo gyvenimo detales. Dėl to kai kurie nė neįtaria, kad kalba su įrašu, o ne gyvu žmogumi. Tik vėliau, pastebėję, kad pašnekovas neįsiklauso į atsakymą ar nereaguoja į užduodamus klausimus, žmonės ima įtarti klastą“, – sako L. Sadeckas.
Dirbtinius scenarijus papildo kitas apgaulės būdas – pokalbiai, paremti balso klonavimu.
„Tai technologija, leidžianti tiksliai atkartoti žmogaus balsą pasitelkiant pažangius metodus, tokius kaip garso signalų apdorojimas, giluminis mokymasis (angl. „deep learning“) ir neuroniniai tinklai. Šios sistemos analizuoja unikalius žmogaus kalbėjimo bruožus – balso toną, aukštį, ritmą bei tarimą – ir sukuria balsą, kuris skamba beveik identiškai tikrajam“, – pasakoja ekspertas.
Kodėl tai pavojinga?
Pasitelkdami šias ir panašias technologijas sukčiai kuria netikrus balsus, gali imituoti realius žmonės ir įtikinamus pokalbius, kuriuos itin sunku atskirti nuo tikrų. Pasitelkdama pažangias „teksto į kalbą“ (angl. „text to speech“) sistemas, programinė įranga sukuria skaitmeninę balso kopiją. Tuomet sukurtas modelis gali generuoti visiškai naujus sakinius tuo pačiu balsu, net jei žmogus, kurio balsą klonavo, niekada nėra pasakęs nieko panašaus.
„Pavyzdžiui, nusikaltėliai gali apsimesti jums pažįstamu žmogumi ir pranešti apie ištikusią nelaimę ar avariją. Ši dirbtinio intelekto balso klonavimu paremta sukčiavimo schema jau plačiai paplitusi Australijoje, Indijoje ir JAV, tačiau tikėtina, kad greitai pasieks ir kitas pasaulio šalis, kartu ir Lietuvą“, – pabrėžia L. Sadeckas.
Anot jo, panašių pavyzdžių regėjome neseniai Lietuvoje paplitusiuose žurnalistų ir medicinos specialistų klastotėse (angl. „deep fakes“), suklaidinusiose nemažą dalį gyventojų.
„Klonuotas balsas skamba itin tikroviškai, todėl sunku atskirti, jog tai netikra. Emocinė įtampa, išgirdus artimojo balsą bėdoje, dažnai priverčia aukas nedelsiant daryti tai, ko prašo pašnekovas, nepatikrinus net paprasčiausių faktų“, – sako ekspertas.
Kaip apsisaugoti?
Šios sukčiavimo schemos pavojingos tuo, kad jomis itin greitai ir veiksmingai sukeliamas stresas, panika ar kaltės jausmas, todėl žmogus nustoja vertinti informaciją kritiškai. Anot L. Sadecko, visiškai suprantama, kodėl išgirdę naujieną apie klaidingą užsakymą ar į bėdą patekusio artimojo balsą, pasimeta net budriausi.
„Stresinėje situacijoje reaguojame impulsyviai, todėl svarbiausia nepasiduoti pirminei panikai ir neskubėti. Sulaukę netikėto skambučio su skubiu prašymu pervesti pinigų, pirmiausia sustokite ir patikrinkite, kas skambina, net jei numeris ir atrodo pažįstamas. Užduokite klausimų, į kuriuos atsakymus žinotų tik tikrasis pašnekovas. Taip pat galite nutraukti skambutį ir perskambinti artimajam ar tariamai organizacijai jų oficialiu numeriu. Tokiu būdu greitai paaiškės, ar numeris buvo suklastotas“, – aiškina L. Sadeckas.
Anot eksperto, gali padėti ir raktinis žodis, kurį žinotų tik jūsų šeimos nariai. Sugalvokite ir naudokite jį reguliariai. Prireikus tai taps paprastas būdas patikrinti „netikėtos nelaimės“ skambučio tikrumą – tiek realios, tiek suklastotos situacijos metu.
„Be to, socialinių medijų amžiuje dalijamės vaizdo ar balso įrašais internete nepagalvoję, kad jie gali patekti į sukčių rankas. Apgaulei sukurti pakanka itin trumpo balso fragmento, todėl prieš dalindamiesi savo atvaizdu ir balsu viešojoje erdvėje apmąstykite, kaip toks turinys gali būti panaudotas prieš jus ar jūsų artimuosius“, – pataria L. Sadeckas.
Vis dėlto, efektyviausia priemonė kovai su sukčiais vis dar yra budrumas, teigia ekspertas. Jei kyla įtarimų, nesiremkite vien skambinančiojo pasakojimu – nedelsdami nutraukite pokalbį ir kreipkitės į atitinkamas institucijas, banką ar žmogų, kuriuo pasitikite. Dažnai užtenka vieno papildomo patikrinimo, kad būtų išvengta didelių piniginių bei emocinių nuostolių.
Paieška archyve
