Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė parodė, kad 2024-ųjų antrąjį ketvirtį, t. y. vos per tris mėnesius, sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 4,1 mln. eurų. Finansų įstaigos sustabdė 38 proc. bandymų apgauti gyventojus, tačiau prarastos sumos vis tiek – milžiniškos. Banko „Bigbank“ specialistai pastebi, kad finansiniai sukčiai aktyviau pasinaudoja technologijų pažanga ir vartotojų elgsenos pokyčiais, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Sukčiavimas su dirbtiniu intelektu ilgainiui pasieks ir Lietuvą
Apie dirbtinį intelektą kalbama labai daug, tačiau ši technologija gali būti lengvai pritaikoma sukčiavimui – tokie atvejai jau pastebimi JAV ir tik laiko klausimas, kada tai bus naudojama ir Lietuvoje. Technologijų entuziastas Lukas Keraitis užfiksuotame vaizdo įraše pademonstravo, kaip ši technologija gali būti panaudota jau dabar. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto programa, ištreniruota keliais garso įrašais, geba ganėtinai tikroviškai atkartoti paties L. Keraičio balsą ir ištarti iš anksto įrašytas lietuviškas frazes.
Banko „Bigbank“ kokybės vadovė Kristina Kuzelytė-Margevičienė teigia, kad būtent tai yra vienas iš inovatyviausių finansinio sukčiavimo būdų: „Blogų kėslų turintys asmenys gali panaudoti klonuotus balsus, kad sukeltų skubos ar panikos jausmą, pavyzdžiui, apsimesdami nelaimės ištiktais šeimos nariais ir prašydami pinigų. Ši taktika ypač veiksminga, nes dirbtinio intelekto sukurtas balsas gali skambėti labai įtikinamai, visai kaip kurio nors artimo žmogaus, todėl aukoms sunku suvokti, kad yra apgaudinėjamos, o apie tokias technologijas daugelis aukų paprasčiausiai dar nežino. Jos jau veikia net ir lietuvių kalba, todėl yra itin pavojingos.“
Sukčiai taip pat naudoja DI technologijas, kad sukurtų tikroviškus vaizdo įrašus ir garso įrašus, kurie gali būti panaudojami kartu su labiau tradiciniais sukčiavimo metodais, pavyzdžiui, kviečiant „investuoti“.
Naudojant „deepfake“ technologiją galima imituoti žinomus įmonių vadovus ar kitus autoritetingus asmenis, o tuomet, pasitelkiant ir psichologinį spaudimą, žmonės yra priverčiami „investuoti“.
Lietuvoje dirbtinis intelektas sukčiavimui dar nėra plačiai naudojamas, tačiau kitos technologijos jau dabar pasitelkiamos nuolat. Pavyzdžiui, fiktyvūs pasiūlymai investuoti gali būti reklamuojami įvairiose interneto svetainėse ar net socialiniuose tinkluose. Dažniausiai iš vartotojų reikalaujama išankstinio mokėjimo arba asmeninės informacijos. Žmonės viliojami itin palankiomis sąlygomis, tačiau net nepasidomi, ar reklamuojama finansų bendrovė apskritai egzistuoja.
Tokiu būdu, reklamuojant „ypatingus pasiūlymus“, gali būti prisidengiama ir labdaringa veikla, pigiais produktais ar loterijomis. Todėl prieš pasitikint bet kokia reklama, reikėtų pasidomėti, kas ją užsakė, o gavus netikėtą skambutį su pagalbos prašymu, įsitikinti, ar tikrai skambina artimas žmogus.
Ir toliau siunčiamos įtartinos SMS žinutės
SMS žinutės su įvairiausiomis nuorodomis apgavikų siunčiamos jau ne pirmus metus. Pastaruoju metu sukčiai vis dažniau pasitelkia „Whatsapp“, „Viber“ ar „Telegram“ programėles, o žinučių turinys nuolatos keičiasi.
Kai kuriais atvejais SMS žinutėje gali būti nuoroda, kuria gali būti bandoma pasisavinti jūsų duomenis. Kartais tai gali būti el. pašto prisijungimo duomenys, kitais atvejais – tiesiog jūsų namų adresas ir asmeniniai duomenys, o kartais – netgi ir prisijungimo prie banko duomenys.
Be abejo, trumposios žinutės su nuorodomis dažnai siunčiami ne tik siuntų tarnybų, bet ir bankų bei kitų organizacijų vardu, prašant atnaujinti savo duomenis, patikrinti informaciją dėl gautos baudos ar pan. Tad gavus bet kokią žinutę su nuoroda – labai svarbu patikrinti jos siuntėją ir pačią nuorodą – ar jos adresas tikrai atrodo patikimai.
„Manipuliuojama žmonių smalsumu. Natūralu, kad gavus pranešimą apie siuntą, baudą ar gautą pavedimą, norima pasitikrinti. Kartais žmonės iš tikrųjų laukė kokio nors pavedimo, siuntos ar netgi baudos ir nepastebi, kad siuntėjas – visai ne tas. Jeigu prarandama tik nedidelė suma pinigų, apgavystė nėra labai skaudi. Tačiau savo duomenis reikėtų saugoti labai atsakingai – jie gali būti panaudoti daug didesniam nuostoliui sukelti arba net tolimesnėms apgavystėms siekiant pasisavinti tapatybę, lėšas banko sąskaitoje ir pan.“, – įspėja K. Kuzelytė-Margevičienė.
Renkami duomenys naudojami gudrioms apgavystėms
Sukčiai renka duomenis apie savo aukas įvairiais būdais. Dažnai jiems net nereikia daug pastangų – žmonės didelę savo gyvenimo dalį skelbia socialiniuose tinkluose.
Pavyzdžiui, auka gali būti priversta patikėti, kad mirė tolimas giminaitis užsienyje, o banko darbuotoju apsimetęs asmuo esą gali padėti gauti palikimą. Tačiau galutinis tikslas – išvilioti pinigus, reikalingus tariamiems veiksmams atlikti.
Sukčiai bendrauja su aukomis telefonu ar per programėles, prisistatydami bankų darbuotojais arba kitų institucijų atstovais. Jie manipuliuoja aukomis naudodamiesi surinktais duomenimis.
„Jeigu tariamas banko darbuotojas žino apie jūsų naujai įsigytą automobilį, gyvenamosios vietos adresą ar kitas detales, jo prašymai prisijungti prie banko ar atlikti pavedimą gali nesukelti įtarimų“, – pasakoja K. Kuzelytė-Margevičienė.
Jos teigimu, siekiant nepatekti į sukčių pinkles reikia prisiminti:
- Lietuvos įstaigos neskambina bei nerašo iš latviškų, britiškų ar kitų užsienio šalių telefono numerių.
- Lietuvoje dirbančių organizacijų atstovai visada pirmiausiai į jus kreipiasi lietuvių kalba.
- Niekada neimkite paskolos investicijai tikėdamiesi uždirbti.
- Maksimaliai saugokite savo slaptažodžius ir niekam, net ir artimiausiesiems, jų neatskleiskite.
- Jeigu jaučiate spaudimą daryti vieną ar kitą veiksmą, realu, kad tai yra bandymas jus apgauti. Įsitikinkite, kad tikrai kalbate su tuo žmogumi, kurio balsą girdite ar kurio atvaizdą matote.
Paieška archyve
