Bene efektyviausias internetinių sukčių ginklas – netikėtumas. Dažniausiai sukčių siųstos žinutės ragina nedelsiant imtis veiksmų dėl užblokuotos banko sąskaitos, neteisingai nurodyto siuntos gavėjo adreso ar gautos baudos. Vis dėlto, tam tikru laiku šios taktikos galime būti pažeidžiami labiau.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Aktyviausi mėnesio pradžioje
„Sukčiai dažnai savo atakai renkasi laiką, kai žmonės yra užsiėmę ir mažiau budrūs, – aiškina „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška. – Pavyzdžiui, darbo dienos ryte, kai ruošiamės į darbą, skubame, todėl mažiau kritiškai priimame informaciją.“
Anot jo, sukčių aktyvumui įtakos turi atlyginimų, pensijų ar pašalpų mokėjimo dienos – jų daugiau pasitaiko mėnesio pradžioje. Mokesčių deklaravimo laikotarpiu taip pat reiktų būti atidesniems – tuo metu pervedamos didesnės pinigų sumos, todėl sukčiai suaktyvėja, norėdami gauti didesnį grobį.
Populiarėja pinigų mulų sukčiavimas
„Dažniausiai pasitaikančios temos, kuriomis sukčiai naudojasi kaip pretekstais, yra, pavyzdžiui, banko sąskaitų ar mokėjimų blokavimas, tariamos išskirtinės investavimo galimybės, loterijos laimėjimai, informacija apie baudas, muitų mokesčiai už siuntinį arba trūkstami siuntos gavėjo duomenys“, – sako Romas Čereška. Jis pabrėžia, kad sukčiai yra išradingi, o temų spektras – platesnis, nei pateikti pavyzdžiai.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu stebimas išaugęs vadinamasis pinigų mulų sukčiavimas. „Nemažai žmonių naudoja savo asmenines einamąsias sąskaitas, kad padėtų legalizuoti nelegalios kilmės pinigus. Pagal šią schemą veikiantys sukčiai talpina darbo skelbimus ir siūlo atlyginimą už mokėjimus. Susivilioję greitais pinigais žmonės nebesidomi, kas slypi už tokio „darbo“, neįvertina, kad prisideda prie nusikalstamos veikos“, – teigia Romas Čereška.
Žaidžia baime
Savo pinklėms spęsti sukčiai naudoja įvairius kanalus: elektroninius laiškus, SMS žinutes, taip pat susisiekia su žmonėmis socialiniuose tinkluose ir telefonu. Sukčiai savo socialinių tinklų paskyrose dažnai skelbia, kad dirba banke ar kitoje gerai žinomoje įmonėje, kad įgytų žmonių pasitikėjimą. Dažnas sukčių laiškų ir skambučių bruožas yra tai, kad jie kviečia gavėją nedelsiant imtis veiksmų: paspausti nuorodą, pasidalyti savo asmenine ar banko sąskaitos informacija, pervesti pinigus ar kitaip greitai reaguoti, kad būtų sumažinta galima žala.
„Sukčiai puikiai išmano žmonių emocijas, pavyzdžiui, kaip sukelti baimę, kad kas nors nutiks jų banko sąskaitai ar pinigams, jei jie greitai nesiims veiksmų. Banko ar kitos institucijos atstovas niekuomet neprašys atskleisti prisijungimo ar kitų asmeninių duomenų. Gavus tokią žinutę, verta patikrinti informaciją kitu keliu. Pavyzdžiui, prisijungti prie interneto banko ar atsidaryti siuntų vežėjo puslapį per naršyklę ir ten patikrinti informaciją“, – pataria R. Čereška.
„Citadele“ banko atstovas primena gavus netikėtą veikti raginančią žinutę visuomet atidžiai patikrinti siuntėjo duomenis. Sukčiai dažnai naudoja el. pašto adresus, kurie atrodo tikri, tačiau, pavyzdžiui, kai kurios raidės pakeičiamos kitais simboliais, kad žmogus iš karto nepastebėtų skirtumo. Taip pat svarbu nespausti nepažįstamų nuorodų – jos nukreipia į sukčių sukurtus puslapius, kurie leidžia pasisavinti įvestus duomenis arba į aukos įrenginį įrašo išpirkos reikalaujančią programinę įrangą ar virusą.
Įtariant, kad tapote sukčiavimo auka, svarbu nedelsiant kreiptis į policiją ir informuoti tikrąjį paslaugos teikėją, pavyzdžiui, banką.
Paieška archyve
