Internetinės patyčios – sąlyginai nauja sąvoka kalbant apie įvairias patyčių formas. Skirtingai nuo tradicinių patyčių, jos gali mokinius pasiekti visur ir visada, priversti jaustis pažeidžiamiems ir nesaugiems net privačioje namų erdvėje. Priekabiavimas internete trumposiomis žinutėmis, socialinių medijų kanalais ar kitomis skaitmeninėmis platformomis pažįstamas daugeliui Lietuvos ir viso pasaulio moksleivių, tik ne visi susimąsto, kokį poveikį jis daro emocinei ir fizinei jaunuolių gerovei. Vitlio licėjaus psichologė bei „Samsung“ organizuojamo konkurso „Solve for Tomorrow“ mentorė Emilija Baltrūnaitė pranešime žiniasklaidai dalijasi, kodėl svarbu kalbėti apie internetinių patyčių problemą mokyklose.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Plačiai matoma, bet sunkiai identifikuojama?
Pasak E. Baltrūnaitės, „vertinant statistikos duomenis galime drąsiai teigti, kad patyčios internete yra labai aktuali tema, apie kurią reikia kalbėti, ir kurią būtina spręsti“.
Pagal patyčių internete paplitimą tarp mokinių Lietuvos rodikliai vieni didžiausių – skirtingose amžiaus grupėse Lietuva visur patenka į penketuką šalių, kuriose didžiausia mokinių dalis patyrė patyčias ar patys tyčiojosi iš kitų internete
Internetas – tai didžiulis ir tarpusavyje sujungtas tinklas, peržengiantis geografines ribas. Deja, dėl šios priežasties ir kibernetinių patyčių atvejai gali paveikti ypač didelę auditoriją. Įžeidžiančios žinutės, skaudinantys komentarai ar gėdingas turinys internete sklinda itin greitai ir pasiekia platų bendraamžių, klasiokų ir net nepažįstamų žmonių ratą. Toks platus pasiekiamumas sustiprina kibernetinių patyčių poveikį, sukeldamas emocinę žalą tokiu mastu, kokio tradicinės patyčios dažnai net negali pasiekti.
Dažnai internetinės platformos suteikia anonimiškumo skraistę, kuri įgalina smurtautojus veikti be tiesioginių pasekmių. Kai patyčios vyksta fiziškai, pavyzdžiui, mokykloje – auka arba pažįsta smurtautoją, arba gali jį lengvai atpažinti. „Internete priekabiautojai gali slėptis po pseudonimais, netikrais profiliais ar neatsekamomis paskyromis, todėl aukoms ir valdžios institucijoms sunku nustatyti patyčių šaltinį. Dažnai net ir patyčias patiriantys asmenys nežino, kas yra patyčių internete platintojas“, – teigia psichologė E. Baltrūnaitė.
Dėl plataus masto ir anonimiškumo patyčios internete yra didžiulė problema. Šios sąlygos patyčių vykdytojams leidžia lengvai veikti be baimės būti nubaustiems, o patyčias patiriantiems asmenims kelia bejėgiškumo jausmą.
Kaip kovoti su patyčiomis internete?
Kibernetinių patyčių problemai mokykloje spręsti reikalingos bendros visos mokyklos bendruomenės pastangos. Derindami švietimą, prevenciją ir paramą, galime sukurti tokią mokyklos aplinką, kurioje mokiniai galėtų mokytis bei bendrauti internete nesibaiminant patirti emocinės žalos.
„Žinoma, svarbiausia pradėti nuo pačių moksleivių švietimo. Pirmiausia reikėtų suprasti, kas yra patyčios, kaip jas atpažinti. Patiriant užgauliojimus dažnai norisi atsilyginti tiems, kurie netinkamai elgiasi, tačiau tai gali tik pabloginti situaciją ir sukurti tinkamą terpę patyčioms klestėti. Dėl to, iškilus stresinei situacijai, būtina išlikti ramiems ir sąmoningai ieškoti racionalių sprendimo būdų“, – patarimais dalijasi E. Baltrūnaitė.
Taip pat, susidūrus su internetinėms patyčioms labai svarbu išsaugoti įrodymus ir nepabijoti pranešti apie situaciją tėvams, mokytojams ar atitinkamoms institucijoms. „Visos patyčių formos sukelia nemalonias emocijas, apie kurias vertinga kalbėtis su artimais žmonėmis arba specialistais. Tad pirmas svarbus žingsnis norint sustabdyti patyčias – informuoti suaugusiuosius“, – pasakoja psichologė.
Esminis pokytis moksleivių elgsenoje, kuris paskatintų teigiamą pokytį sprendžiant patyčių problemą – tai iniciatyvus požiūris. Be galo svarbu moksleivius skatinti būti aktyviais stebėtojais, kurie pasipriešina elektroninėms patyčioms bei suteikti jiems galimybę saugiai pranešti apie incidentus ir padėti aukoms.
Paieška archyve
