Nuotoliniam darbui tapus savaime suprantamu dalyku, internetiniai sukčiai sugalvojo naują būdą, kaip tuo pasinaudoti. Kurdami fiktyvius darbo skelbimus jie sugeba apvogti nieko blogo neįtariančius žmones. Kaip pastebi „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė, tokia Skandinavijoje jau registruota praktika gali būti lengvai atkartota ir Lietuvoje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Sukčiai sugalvojo taktiką, kuri pandemijos ir nuotolinio darbo realybėje atrodo išties įtikinama. Įkėlę fiktyvų darbo skelbimą su žadamu dideliu atlyginimu garsioje įmonėje, susidomėjusius žmones jie kviečia į tariamą darbo pokalbį. Po išsamaus ir profesionaliai atlikto interviu, sukčiai praneša, kad jie priima į darbą, tačiau iškelia logiškai skambantį reikalavimą – patvirtinti kandidato (-ės) tapatybę. Čia ir slypi visa klasta“, – „Telia“ siųstame pranešime žiniasklaidai sako O. Baranauskienė.
Tapatybės patvirtinimui naudojama sukčių specialiai sukurta svetainė, kurioje reikia įvesti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis. Tuo pasinaudojant žmonės apšvarinami jiems patiems nieko nė neįtariant.
Tokie atvejai fiksuoti Švedijoje, apie juos skelbė ir šios šalies žiniasklaida. Antai vienu atveju sukčiai, prisijungę prie aukos interneto bankininkystės, pakeitė kai kuriuos asmeninius duomenis ir sukūrė naują prisijungimą, kuriuo pasinaudodami šiame ir kituose bankuose svetimu vardu išėmė kreditines korteles.
Nukentėjęs asmuo tik po kelių dienų gavo laiškus apie jo vardu išimtas korteles, per tą laiką vagišiai spėjo išleisti tūkstančius eurų ir dingo it rūkas. Tuo tarpu bankai dėl skolų kreipiasi į žmogų, kurio vardu išimtos kortelės.
Profesionaliai sukurtiems darbo skelbimams sukčiai nesibodi naudoti tikrų, gerai žinomų kompanijų pavadinimų, tik kontaktus nurodo savo. Kol tai suuodžia skelbimuose minimos kompanijos ar juos talpinančios svetainės, apgavikai papusto padus.
„Taigi nuo šiol reikia būti įtariems net ieškant darbo. Atkreipkite dėmesį, koks el. pašto adresas nurodomas, ar jis priklauso pačiai įmonei, t.y. naudojamas jos interneto domenas. Taip pat neįvedinėkite savo internetinės bankininkystės prisijungimų nežinomose, neaiškiose svetainėse, o jei kyla įtarimų – visada galite patys paskambinti ar užsukti į darbuotojų ieškančią įmonę ir pasitikslinti, ar darbo skelbimas, dėl kurio kreipėtės, yra tikras. Juk atsarga gėdos nedaro“, – reziumuoja ekspertė.
Ji pateikia atmintinę, kaip elgtis, kad netaptumėte sukčių auka:
- Neatskleiskite savo internetinės bankininkystės prisijungimo kodų, mokėjimo kortelių duomenų ir kitos jautrios informacijos nepažįstamiems asmenims. Neįvedinėkite jų jums nežinomose, neaiškiose svetainėse;
- Nespauskite nuorodų, kurias gavote iš nepažįstamųjų ar žmonių, kurių niekada nesate sutikę gyvai. Jei nuorodą atsiuntė pažįstamas žmogus, perklauskite jo, ar nuoroda tikra ir saugi;
- Joks jums paskambinęs asmuo negali reikalauti jūsų asmeninės informacijos. Vardo, pavardės, asmens kodo ir panašių duomenų jūsų identifikavimui gali būti prašoma tik tuo atveju, jei institucijai ar paslaugų teikėjui paskambinote pats;
- Būkite atidūs ir įtarūs, net jei jums paskambinęs asmuo žino apie jus daug asmeninės informacijos – ją galėjo rasti internete, pavyzdžiui, jūsų socialinių tinklų profiliuose;
- Kilus įtarimui, kad patekote į sukčių pinkles, nedelsdami apie tai praneškite policijai. Jei tai susiję su banko sąskaitomis – susisiekite ir su savo banku;
- Jei kyla įtarimų, ar jums išties skambina banko ar kitos oficialios įstaigos atstovas, padėkite ragelį ir pats paskambinkite į tą įstaigą oficialiu jos numeriu;
- Jei radote praleistą skambutį iš nežinomo užsienietiško numerio, neatskambinkite.
Paieška archyve
