Lapkritis garsėja išpardavimais ir akcijomis, kurias vainikuoja „Juodojo penktadienio“ savaitgalis. Gruodį į pirkinių krepšelius keliauja kalėdinės dovanos. Tačiau metų gale į e. parduotuves lankytojus vilioja ne tik sąžiningi prekybininkai, o ir šiuo laikotarpiu aktyvesni sukčiai. Todėl perkant internetu ir pamačius stebėtinai mažą kainą patariama nepamesti galvos ir vengti impulsyvių sprendimų, o verčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos sukčių naudojamus masalus pirkėjams privilioti, primena mokėjimus e. parduotuvėse apdorojanti „Paysera“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Stebuklų nebūna
Tūkstantį eurų kainuojantys išmanieji telefonai po kelis šimtus, 100 Eur už 300 Eur vertės laikrodį ar keliasdešimt eurų už 200 Eur kainuojančius sportinius batelius – tai pavyzdžiai, kaip netikros parduotuvės vilioja pirkėjus, kurie ieško geriausių kainų prieš didžiausias metų šventes.
„Kai kalbame apie nuolaidas, stebuklų nebūna, – sako Marius Pareščius, „Paysera“ viceprezidentas ir kibernetikos ekspertas, – Mažmenininkai iš didmenininkų gauna iki 5-20 % nuolaidas ir pagal tai pirkėjas gali orientuotis. Jei jus dominanti prekė vienoje e. parduotuvėje daugiau nei 20 % pigesnė nei kitur, o pati e. parduotuvė nauja ar jums visai nepažįstama, patarčiau prieš perkant pasitikrinti“.
Į ką atkreipti dėmesį?
Sukčiai išmoko sugeneruoti iki tol saugumą garantavusius SSL sertifikatus, todėl parduotuvės iš pirmo žvilgsnio gali sudaryti patikimų prekybininkų įvaizdį. „Nebėra vieno požymio, kuris pasakytų, kad parduotuvė jūsų užsakymą atliks ar neatliks. Todėl lieka vertinti visumą informacijos apie parduotuvę ir priimti sprendimą“, – sako M. Pareščius.
Pasak jo, didžiausią kelia e. parduotuvė, kuri vienu metu atitinka iš karto keletą rizikos požymių: prekės joje per 20 % pigesnės nei rinkoje, yra neseniai įkurta, veiklos forma – individuali veikla ar verslo pažymėjimas, be to, apie e. parduotuvę nemažai pasako ir jos pasirinktas mokėjimų operatorius.
Kibernetikos ekspertas Marius Pareščius
„Jeigu mokėjimus administruoja Baltijos šalyse veikiantis bankas ar pažįstama mokėjimų įstaiga, tai signalas, kad e. parduotuvė prieš pradėdama rinkti pirkėjų atsiskaitymus buvo patikrinta pagal Baltijos šalyse galiojančius reikalavimus. Galiausiai, jei su prekybininku ir kažkas ne taip, vietinis mokėjimų operatorius suteiks greitą pagalbą gimtąja kalba. Operatyvumo sunkiau tikėtis, kai įmokų surinkimu e. parduotuvėje rūpinasi Baltijos šalyse mažai pažįstami paslaugų teikėjai, kuriuose klientus konsultuoja vadinamieji chat botai“, – sako M. Pareščius.
„Įjunkite“ atsargumą ir prisijundami prie e. bankų
Prieškalėdiniai išpardavimai, šventinis skubėjimas ir nuolaidos apsuka galvas daliai žmonių, todėl šiuo laikotarpiu aktyvesni tampa ir kiti sukčiai.
„Stebime pakartotinius sukčių bandymus kurti finansų įstaigų svetaines primenančius puslapius, kurių tikslas yra išvilioti klientų pinigus. Todėl jungdamiesi prie savo sąskaitų, nesvarbu kuriame banke jos yra, atkreipkite dėmesį, ar prisijungimus vedate oficialiame puslapyje, kurio adrese nėra jokių papildomų raidžių ir ženklų. Prieš tvirtindami prisijungimus ir operacijas, įsitikinkite, ar kodas telefone sutampa su kodu ekrane. Jei tarp pervedimų ir pirkinių pamatote apmokėjimus nepažįstamuose puslapuose – iš karto susisiekite su savo finansų įstaiga“, – sako M. Pareščius.
Paieška archyve
