Artėjant šventiniam laikotarpiui – metas pirkti dovanas. Pastebima, kad norėdami išvengti didelio žmonių srauto ir eilių parduotuvėse, lietuviai vis dažniau apsiperka internetu. Tyrimai rodo, kad Lietuva patenka į sąrašą šalių, kurių internetinė prekyba yra viena greičiausiai augančių Europoje. Artėjant šventėms, elektroninė prekyba įgauna dar didesnį pagreitį nei įprastai.
Tiesa, saugumo ekspertai vartotojus ragina būti itin atsargius, nes padidėjus interneto lankytojų srautui, didėja ir kibernetinių sukčių aktyvumas. Šiuo laikotarpiu yra siunčiami ne tik apgaulingi kvietimai įsigyti vieną ar kitą prekę, bet ir nukreipiama į klaidingas elektronines svetaines, kur neapdairūs vartotojai raginami suvesti savo asmeninius duomenis bei ir įsigyti iš tiesų neparduodamas prekes.
Kad nekiltų jokių abejonių, specialistai kviečia atsakingai elgtis internete ir naudoti saugumo sprendimus. ESET ekspertai pateikia patarimus, kaip netapti internetinių sukčių auka ir saugiai apsipirkti internete.
Paruoškite kompiuterį apsipirkimui. Tikriausiai nevažiuotumėte į kelią su netvarkingu automobiliu? Tą patį reikėtų pasakyti ir apie jūsų kompiuterį. Prieš pradėdami kalėdinį apsipirkimą, įsitikinkite ar jūsų kompiuteryje yra atnaujinta operacinė sistema ir interneto naršyklė. Taip pat įsidiekite antivirusinę programą, kuris padės aptikti kenkėjus. Atnaujinimai neleis išnaudoti pažeidžiamų kompiuterio sistemos vietų, o antivirusinė programa apsaugos nuo kibernetinių grėsmių, bandančių pavogti jūsų duomenis.
Lankykitės tik patikimose elektroninėse parduotuvėse. Ypatingai svarbu pirkti tik iš visiškai patikimų asmenų ar įmonių. Kaip juos atskirti? Tokių pardavėjų prekės turi išsamius aprašymus bei detalią pristatymo informaciją. Taip pat pateikiamos numatomos prekės pristatymo datos. Jeigu abejojate dėl konkretaus tinklalapio reputacijos, paieškokite vartotojų atsiliepimų.
Saugokite savo pinigus. Atkreipkite dėmesį, ar perkant ir suvedant asmeninius duomenis, jie užkoduojami specialiu protokolu. Tai pamatyti lengva: prie URL adreso jam skirtame laukelyje pirmosios raidės turėtų būti „https://“ (mobiliuosiuose įrenginiuose – spynos, „lock“, ikonėlė). Tai reiškia, jog taikomas duomenis šifruojantis sujungimo būdas. Duomenys tampa matomi ne visiems interneto lankytojams, o tik jums ir parduotuvės administratoriams.
Dukart tikrinkite specialius pasiūlymus. Tai, kad dalis parduotuvių siūlo dideles nuolaidas ir ypatingas akcijas kalėdinio apsipirkinėjimo metu – nieko keista. Vis dėlto šiuo šurmuliu naudojasi ir kibernetiniai sukčiai. Jie neretai sukuria savadarbius, iš niekur atsirandančius reklaminius langus, brukte brukančius „ypatingas“ nuolaidas ar pasiūlymus. Neretai naudojami ir oficialūs patikimų pirkėjų logotipai ar panašios priemonės, skirtos sumažinti pirkėjų įtarumą. Specialistai rekomenduoja ypatingai saugotis reklamų, kuriose teigiama, jog kažką laimėjote – tai viena iš populiariausių neatsargių vartotojų viliojimo priemonių.
Nepasitikėkite bevieliu ryšiu. Ne visos bevielio ryšio (Wi-Fi) interneto prieigos yra vienodai patikimos. Viešos Wi-Fi prieigos yra itin dažnai išnaudojamos kibernetinių sukčių, todėl šis ryšys tikrai nepritaikytas internetinei prekybai. Suvesdami savo elektroninės bankininkystės ar kitus jautrius duomenis, rizikuojate, kad juos perims srautą stebintys sukčiai. Pirkdami naudokitės tiktai saugiu interneto srautu – esančiu jūsų namuose ar darbe.
Nesidalinkite informacija apie save. Prašymas užsiregistruoti į tinklalapį prieš ką nors iš jo perkant – pakankamai įprastas. Neretai prisijungimo anketoje klausiama daugiau duomenų nei adresas ar vardas. Paprastai jūs galite rinktis, kiek informacijos apie save norite pateikti. Jeigu anketoje prašoma nurodyti su pirkimu nesusijusią informaciją, bet be jos neleidžiama įsigyti norimų prekių, verta pamąstyti, ar tokių pačių negalite rasti kitur.
Verčiau naudokite kredito, ne debeto korteles. Dauguma parduotuvių teiks pirmenybę jūsų debetinei kortelei. Vis dėlto jeigu turite tokią galimybę, atsiskaitymui rinkitės kreditinę. Kodėl? Kreditinės kortelės paprastai turi integruotą apsaugą nuo vagysčių. Be to, pirkdami internetu nepamirškite nuolat patikrinti savo banko sąskaitas. Pastebėjus bent kokį neatitikimą ar įtartiną veiksmą, nedelsdami kreipkitės į banką.
Visuose įrenginiuose naudokite slaptažodžius. Visi išmanieji įrenginiai – mobilieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai – turėtų būti apsaugoti slaptažodžiais. Be abejo, palikti telefoną neužrakintą iš tiesų patogiau nei nuolat suvedinėti kombinaciją. Vis dėlto, jei įrenginyje laikote svarbią asmeninę ar darbinę informaciją, nerizikuokite – vagystės atveju visi šie duomenys bus prarasti. Slaptažodį parinkite sudėtingą, tai gali būti keli žodžiai ar bereikšmis skaičių ir raidžių derinys. Nustatykite telefoną taip, kad po kelių neteisingų slaptažodžių spėjimų jis pats užsirakintų.
Darykite atsargines duomenų kopijas. Tai svarbu, nes vagystės ar kibernetinio įsilaužimo atveju neprarasite savo duomenų. Be to, daug nemalonumų pridaro ir išpirkos reikalaujantys virusai, nuotoliniu būdu užšifruojantys kompiuterio duomenis. Duomenis galima atgauti tik sumokėjus tam tikrą sumą pinigų. Nuolat atnaujindami atsargines duomenų kopijas, tapsite nepažeidžiami tokių atakų atveju. Atnaujinimus rekomenduojama daryti bent kas mėnesį.
ESET saugumo ekspertų teigimu, šventinis įkarštis – itin užimtas metas ne tik pardavėjams ar pirkėjams, bet ir sukčiams, todėl pasirūpinę antivirusine apsauga ir atsakingai elgiantis internete, galėsite ramiai mėgautis šventiniu apsipirkimu.
Paieška archyve
