Artėjant stojimų į aukštąsias mokyklas laikotarpiui, daugelis moksleivių ir jų tėvų susiduria su įtampa, klausimais ir abejonėmis. Kaip pasirinkti tinkamas studijas? Ar verta sekti madas? Ką daryti, jei nepavyksta įstoti iš pirmo karto?
VU Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė. Nuotr. aut.: Emilija Sasnauskaitė
Tėvams dažnai kyla klausimų dėl stojimų, dėl konkursinių balų sandaros. Vaikus domina studijų galimybės, studijų programos, egzaminai.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė, profesorė Renata Bilbokaitė sako, kad šis laikotarpis – natūraliai sudėtingas, tačiau svarbiausia – nebijoti ieškoti atsakymų.
Rinktis ne pagal madą, o pagal save
Vienas dažniausių klaidų – studijų pasirinkimas pagal tuo metu populiarias kryptis ar galimą finansinę naudą ateityje. Tačiau, pasak profesorės, toks sprendimas gali greitai nuvilti.
„Renkantis studijas nepatariu rinktis pagal madas ir tendencijas bei vaikytis didelių pinigų. Pavyzdžiui, tikrai nerekomenduoju rinktis bankininkystės dėl neva geros algos, jei nesupranti matematikos. Studijuoti bus sunku, nemalonu ir pats darbas ilgainiui neteiks malonumo ir džiaugsmo. Geriau paieškoti sričių, kurios sekasi, kas bus malonu ne tik studijuoti, bet ir daugybę metų dirbti. O mados... Jos praeina. Kas dabar paklausu darbo rinkoje, nebūtinai bus patrauklu po 10 metų. Sudėtinga prognozuoti, kokių specialistų poreikis bus ateityje, nes rinka gali labai staiga ir netikėtai pasikeisti“.
Pasak VU Šiaulių akademijos direktorės, svarbiausia orientuotis į savo gebėjimus ir interesus – tai padės ne tik lengviau studijuoti, bet ir išvengti papildomo streso.
„Karjeros specialistai tikrai gali padėti, nebijokite kreiptis į juos. Mes, universitetas, su jais bendradarbiaujame, pateikiame savo informaciją apie studijų programas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Todėl drąsiai ieškokite pagalbos, taip pat patarčiau jaunuoliams rinktis studijas pagal tai, kas juos domina, traukia, kas geriausiai sekasi. Na, pavyzdžiui, jei sekasi matematika tai tikrai galima rinktis tiksliuosius mokslus apimančias studijų programas. Nes tos reikiamos kompetencijos jau dabar iš dalies išvystytos, todėl mokantis bus išvengta papildomo streso, bus lengviau, įdomiau ir aiškiau mokytis“, – sako prof. dr. Renata Bilbokaitė.
Kai pasirinkti sunku
Ne visiems abiturientams sprendimas būna akivaizdus – ypač tiems, kuriems sekasi daug skirtingų dalykų. Tokiais atvejais, anot profesorės, verta pasikliauti vidiniu jausmu.
„Būna taip, kad vaikui sekasi daug skirtingų dalykų mokykloje. Tada pasirinkti studijų programą irgi labai sudėtinga ir sunku. Mano patarimas būtų rinktis studijų programą, kuri vis tik bus arčiausiai širdies. Ką malonu studijuoti, ką darant dega akys ir širdis“.
Taip pat svarbu įvertinti ir vadinamąsias perkeliamąsias kompetencijas – gebėjimus, kurie pravers įvairiose srityse.
„Verta realizuoti perkeliamąsias kompetencijas. Tai tokios kompetencijos, kurios gali būti panaudojamos daugelyje sričių. Tai gali būti ir kompiuterinis raštingumas ir kalbų mokėjimas, kūrybiškumas, komunikacija ir panašiai. Įvardytų kompetencijų reikia mokėti tiek gydytojui, tiek administratoriui, tiek finansininkui“, – atkreipia dėmesį Renata Bilbokaitė.
Tėvų vaidmuo – palaikyti, o ne spausti
Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka ir tėvai. Profesorė ragina juos suteikti vaikams daugiau laisvės ir pasitikėjimo.
„Tėvams patarčiau neriboti vaikų pagal šių dienų tendencijas. Ir nebijokite, kad suklysite. Jaunuoliams viskas gyvenime dar tik prasideda. Normalu, kad jie nežino ko nori. Reikia bandyti. Aukštosios mokyklos yra atviros – atvykite, susipažinkite su aplinka, dėstytojais, pasikalbėkite apie dominančią studijų programą. Taip padės apsispręsti, kur studijuoti“, – pataria VU Šiaulių akademijos direktorė.
Profesorė taip pat pabrėžia, kad tėvų indėlis renkantis profesiją gali būti tikrai svarbus, nes kartais jaunuoliai pervertina gebėjimus, neapgalvoja visų scenarijų, finansinių galimybių ir panašiai. Todėl tartis su suaugusiuoju yra labai svarbu, kad pasiekti geriausius rezultatus.
Nepavyko? Tai dar ne pabaiga
Stojimų rezultatai ne visada atitinka lūkesčius, tačiau tai – tik vienas iš daugelio galimų kelių.
„Svarbiausia nemanyti, kad jei nepavyko koks egzaminas, kad jei neįstojote, ten kur norisi – viskas baigta. Taip tikrai nėra. Galima palaukti metus ir perlaikyti egzaminą, galima bandyti stoti kitame stojimo etape. Universitetai yra lankstūs, galima net įstojus ir supratus, kad ši studijų programa ne jums, perstoti. Ir net persikelti turimus kreditus. Visada yra išeitis, tam mes turime akademinius konsultantus. Tik nebijokite domėtis ir klausti“, – skuba nuraminti direktorė.
Praktiniai patarimai stojantiems
Be emocinių sprendimų, svarbi ir praktinė pusė – dokumentai bei terminai.
„Stojimo periodu būkite atidūs, sekite elektroninius laiškus, atkreipkite dėmesį į numatytas priėmimo datas, dokumentų pasirašymo datas, kad nepraleisti šių svarbių momentų. Nes kartais turime atvejų kai praleidžiami svarbūs žingsniai ir deja stojimas nepavyksta ir tada net mes negalime niekuo padėti jaunuoliui“, – tikina profesorė.
Stojimai – tai ne vienkartinis egzaminas, o procesas, kuriame svarbiausia – pažinti save, nebijoti klysti ir aktyviai ieškoti informacijos. Pasirinkimas šiandien nebūtinai nulems visą gyvenimą – svarbiausia pradėti judėti pirmyn.
