Pastaraisiais metais kibernetinės atakos tapo kasdienybe, tačiau aiškėja viena įdomi tendencija. Žmonės, kurių duomenys buvo nutekėję, pradėjo kibernetines atakas naudoti kaip įrankį, bandydami pasipelnyti iš jau ir taip nuo programišių nukentėjusių įmonių. Dalis asmenų siekia gauti neturtinės žalos kompensacijas net tais atvejais, kai akivaizdu, kad realios neturtinės žalos negalėjo būti. Dažnai manoma „pabandysiu, gal pavyks“, pretenzijos surašomos dirbtinio intelekto įrankių pagalba, net nepasikonsultavus dėl tokių pretenzijų ar ieškinių pasekmių pačiam ją reiškiančiam asmeniui.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Prie šios problemos prisideda ir aktyvistai, kurie, dirbdami sėkmės mokesčio pagrindu, skatina tokias pretenzijas. Jie beveik nerizikuoja niekuo ir galimai net neinformuoja savo klientų apie tai, kad klientams patiems reikės įrodyti, kad neturtinė žala yra reali, ir, kad pralaimėjus bylą reikės atlyginti atsakovo patirtas išlaidas advokatui.
Kaip praktikoje sprendžiama dėl neturtinės žalos kompensacijos?
Vien tik duomenų nutekėjimo faktas ir teiginys „patyriau nerimą“ dar nėra pakankami įrodymai, kad neturtinė žala buvo patirta. Teismų praktikoje nagrinėjant tokius atvejus ir atmetant neturtinės žalos reikalavimus kaip nepagrįstus, pabrėžiamas ir rašytinių įrodymų trūkumas.
Teismui atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimą ar jo dalį, ieškovui gali tekti apmokėti brangių atsakovo advokatų išlaidas ar jų dalį.
Žmonės, reikšdami tokias pretenzijas, turi įvertinti ir tai, kad dauguma informacijos apie asmenis jau seniai yra parduodama tamsiajame internete, ir ten buvo pardavinėjama iki pat konkretaus nutekėjimo, dėl kurio reiškiamos pretenzijos. Įrodyti, kad sukčių žinutės gaunamos būtent dėl konkretaus atsakovo sistemose įvykdyto nutekėjimo, gali būti itin sunku. Reikalaujama neturtinė žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su konkretaus atsakovo neteisėtais veiksmais.
Svarbu ir kokie duomenys pažeisti
Be to, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo galimybės klausimą, svarbu įvertinti, kokie duomenys buvo nutekinti. Jei nutekėjo sveikatos duomenys ar intymūs pažinčių svetainės duomenys, kalbėti apie realią neturtinės žalos atlyginimo galimybę galima. Tačiau jei nutekėjo, pavyzdžiui, televizorius pardavinėjančios el. parduotuvės duomenys, situacija yra kardinaliai priešinga.
Taigi toli gražu ne kiekvienas duomenų nutekėjimas automatiškai reiškia neturtinės žalos atlyginimą.
Kokios pozicijos laikosi Lietuvos teismai, spręsdami bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo?
Lietuvos teismai, spręsdami bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikosi pozicijos, kad tokia žala priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai pažeidimas yra pakankamai rimtas ir padaro reikšmingą neigiamą poveikį asmens gyvenimui.
Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija iki šiol cituojamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, kur teismas nurodė, jog „neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. <...> Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški“.
Teismai pabrėžia, kad tik realiai patirta ir įrodyta žala gali būti priteista, o bandymai pasipelnyti iš menkaverčių pažeidimų ar smulkmenų neturėtų tapti precedentu. Tai reiškia, kad neturtinė žala turi būti objektyviai įrodyta, o ne remiamasi abstrakčiais ar nereikšmingais argumentais.
Asta Macijauskienė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė
