Netrukus baigsis laikotarpis, kai vienuoliktokai turi nuspręsti, kuriuos valstybinius brandos egzaminus laikys – mokiniai pasirinkimų prašymus turi pateikti iki vasario 15 dienos. Dažnai galvojama, kad vėliau bus galima persigalvoti, todėl į tai nežiūrima pakankamai rimtai ir atsakingai. Vis dėlto, netinkamai pasirinkus, pasekmės pajuntamos jau kitais mokslo metais, kai taisyti klaidas gali būti per vėlu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Klaida – galvoti tik apie dabartinę situaciją
Pasak „Vilnius Tech“ Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės doc. dr. Justės Rožėnės, tokie atvejai nėra reti. Daugybę šalies mokyklų aplankiusi ekspertė teigia, kad viena pagrindinių šios tendencijos priežasčių – „trumparegystė“.
„Dažnai mokiniai galvoja ne apie ateities pasirinkimus, kuriuos nulems egzaminai, o apie dabartinę situaciją ir juos supančią aplinką. Ar man patinka dalyko mokytojas? Ką rinksis mano klasės draugai? Koks skirtumas, ar A, ar B lygiu mokysiuosi matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą?“ – pavyzdžiais dalijasi doc. dr. J. Rožėnė.
Nors gyventi šia diena nėra blogai, kalbant apie sprendimus, susijusius su jaunuolių ateitimi, išsilavinimu ir karjera, rekomenduojama elgtis kiek kitaip ir nesirinkti lengviausio kelio.
„Egzaminų pasirinkimas turi įtakos tiek paskutiniams metams mokykloje, tiek etapui, kuris laukia po jų. Pirmiausia, tai, kiek ir kokių egzaminų pasirinksite laikyti, nulems mokymosi krūvį, stresą, tikslingą pasiruošimą ir prioritetus abitūros metais.
Dar svarbiau, jie nulems, į kurias studijų kryptis apskritai galite pretenduoti. Pasirinkus netinkamai, galimybė mokytis tai, kas domina, smarkiai sumažėja. Taigi, šis sprendimas gali ne tik atverti, bet ir apriboti stojimo galimybes“, – sako „Vilnius Tech“ ekspertė.
Nežinote, ką norite studijuoti? Ne bėda
VBE pasirinkimas – strateginis sprendimas, teigia doc. dr. Justė Rožėnė, kurį svarbu priimti galvojant apie tai, ką planuojama studijuoti. Vis dėlto, ekspertė pažymi – mokiniams jau dabar sunku išsirinkti iš didžiulės pasiūlos, kuri vis kinta, tad labiausiai rekomenduojama rinktis studijų kryptį ar keletą jų.
„Konkursinio balo sudarymas nustatomas krypčiai. Tai reiškia, kad nesvarbu, kokią studijų programą ir aukštąją mokyklą pasirinksite, krypties reikalavimai bus tokie patys“, – sako ji.
Vis dėlto, daliai mokinių vienuoliktoje klasėje sunku išsirinkti ne tik konkrečią studijų programą, bet ir kryptį. Neapsisprendus rekomenduojama rinktis universalius egzaminus, kurie tiktų stojant į kelias kryptis.
„Remiantis konkursinio balo sudarymo principais, parenkite egzaminų, kuriuos norite laikyti, sąrašą ir patikrinkite, į kurias kryptis stodamas(-a) turėsite visas keturias sudedamąsias balo dalis“, – priduria doc. dr. J. Rožėnė.
Įvertinkite savo realias galimybes
Planuojant egzaminų krepšelį, ekspertė pataria atsiriboti nuo vyraujančių stigmų, mitų, draugų pasirinkimų ir vadovautis racionaliais kriterijais. Svarbiausia užduotis šiame etape – nuodugniai išanalizuoti konkursinio balo skaičiavimo tvarką ir įvertinti savo realias galimybes pasiekti geriausią rezultatą.
„Pavyzdžiui, renkantis antrąją konkursinio balo sudedamąją dalį, galvokite apie tą mokomąjį dalyką, kurio pažymiai aukščiausi, o egzamino įvertinimas, tikėtina, bus didžiausias. Galvokite strategiškai, nes bendroje stojančiųjų eilėje būsite išrikiuoti būtent pagal konkursinio balo dydį – aukštesnis balas jus kilstels aukščiau“, – pabrėžia doc. dr. J. Rožėnė.
Taip pat verta atidžiai įvertinti trečiąją balo sudedamąją dalį: čia bus parinktas bet kurio egzamino įvertinimas, kuris dar nepanaudotas kitose skiltyse. Jei laikysite daugiau nei keturis egzaminus, sistema automatiškai parinks tą, kurio rezultatas aukščiausias, o tai veikia kaip papildoma saugumo pagalvė.
„Nebijokite, jei nuspręsite laikyti tik tris egzaminus – stoti į aukštąsias mokyklas tikrai galėsite, tačiau trūkstama sudedamoji balo dalis bus skaičiuojama konvertuojant metinį pažymį, o tai ne visuomet yra palankiau nei papildomas egzaminas.
Be to, svarbu nepamiršti, kad skaičiuojant konkursinį balą B lygiu pasirinkto egzamino įvertinimas bus dauginamas iš 0,7 koeficiento. Vis tik, B lygio pasirinkimas savaime nėra nei blogas, nei geras: tai – saugus būdas peržengti minimalius reikalavimus, jei pasiruošimas kitiems egzaminams yra stiprus, o jų rezultatai gali kompensuoti šią sumažintą dalį“, – sako specialistė.
Persigalvojote? Štai, ką dar galėsite keisti
Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė pabrėžia, kad svarbu pasižymėti ne tik vasario 15-ąją – dieną, iki kurios reikia pateikti pasirinkimo prašymus, bet ir vasario 25-ąją. Iki šios dienos vertėtų patikrinti, ar pasirinkimai sistemoje supildyti teisingai – įrašant pageidavimus, neretai įvyksta sisteminių klaidų.
Tam tikrus pakeitimus galima atlikti ir dvyliktoje klasėje – pavyzdžiui, keisti matematikos ar lietuvių kalbos ir literatūros dalykų egzaminų lygius iš A į B. Taip pat galima atsisakyti laikyti antrąsias egzaminų dalį, tačiau svarbu žinoti – tokie pasirinkimai turės savo kainą.
„Žinoma, pakeitimai dažnai reiškia papildomą stresą, savarankišką mokymąsi, prarastus metus arba kompromisus stojant. Todėl egzaminus geriausia rinktis strategiškai, ne impulsyviai“, – pataria „Vilnius Tech“ ekspertė doc. dr. J. Rožėnė.
