Elektrą taupyti galima net ir nesikeičiant jokių prietaisų. Užtenka išmokti protingai naudotis tais, kurie veikia be sustojimo – pavyzdžiui, šaldytuvu. Daugelis nė nesusimąsto, kad vos kelių laipsnių skirtumas temperatūroje lemia reikšmingą elektros suvartojimo padidėjimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Gera žinia ta, kad sprendimas slypi rankenėlėje. Kylant energijos kainoms, daug kas pradėjo atidžiau žiūrėti į buitinius prietaisus – kuriuos verta keisti, kuriuos verta reguliuoti, o kuriuos tiesiog išjungti, kai nereikia. Tačiau šaldytuvas toje kategorijoje, kuri išjungimo prabangos neturi.
Jis veikia visą parą, septynias dienas per savaitę. Todėl viskas, kas leidžia sumažinti jo sąnaudas yra svarbu. Vienas paprastas veiksmas, kurio dažnai niekas net neatlieka – temperatūros reguliavimas. Dėl šios nedidelės korekcijos galima sutaupyti dešimtis eurų per metus ir kartu prailginti šaldytuvo tarnavimo laiką.
Kaip šaldytuvo temperatūra veikia elektros sąnaudas?
Pagal naują Europos energinio efektyvumo klasifikaciją, šaldytuvas su C žyma sunaudoja apie 160–200 kW per metus. Jeigu 2025 metais už 1 kWh vidutiniškai mokama apie 0,25 euro, tai vien šaldytuvo eksploatavimas gali kainuoti maždaug 40-50 eurų per metus. Jeigu šaldytuvas senesnis, sąskaita gali būti dar didesnė.
Pagrindinė priežastis – per žema temperatūra. Daugelis vis dar tiki mitu, kad kuo šalčiau, tuo geriau, bet tai netiesa. Optimali šaldytuvo temperatūra yra apie 5 laipsnius Celsijaus, o šaldiklio – apie -18. Kiekvienas papildomas laipsnis žemyn gali padidinti elektros suvartojimą net iki 10 proc.
Nustatyti per šaltą temperatūrą ne tik eikvoja daugiau energijos, bet ir nesuteikia jokio papildomo pranašumo maisto išsaugojimui. Visi standartiniai produktai saugiai laikosi 4–5 laipsnių ribose.
Kiti būdai sumažinti šaldytuvo sąnaudas
Be temperatūros korekcijos, verta atkreipti dėmesį ir į keletą kitų įpročių. Pavyzdžiui, durų atidarymas ilgam laikui – tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių klaidų. Kiekvieną kartą, kai šaltis išeina, šaldytuvas priverstas dirbti intensyviau, kad atkurtų temperatūrą. Jeigu dar ir durys nevisiškai užsidaro dėl susidėvėjusių tarpinių, tai sąskaitos šoka į viršų be gailesčio.
Be to, verta nepamiršti, kad šaldytuve turėtų būti palaikoma gera oro cirkuliacija. Produktų nepatartina krauti vienas ant kito, ypač prieš vėdinimo angas. Kuo mažiau vietos orui cirkuliuoti, tuo daugiau darbo turi atlikti kompresorius. O kuo daugiau darbo – tuo didesnis energijos poreikis.
Jei šaldytuvas neturi No Frost funkcijos, jį reikia reguliariai atitirpinti. Sniego sluoksnis viduje trukdo efektyviai šilumos apykaitai. Tyrimai rodo, kad net 2 mm ledo sluoksnis gali padidinti elektros sąnaudas 15 proc.
Kaip protingai naudoti šaldytuvą per karščius?
Karštuoju metų laiku šaldytuvai dirba daug intensyviau nei įprastai. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo daugiau energijos reikia vidinei temperatūrai palaikyti. Todėl vasarą šaldytuvo sąskaitos dažnai šokteli į viršų net jei elgiamasi atsakingai.
Svarbu niekada nedėti karšto maisto į vidų. Ne tik dėl bakterijų – šaldytuvas tuomet turi atšaldyti ne tik pačią lėkštę, bet ir visą aplink ją esantį orą. Kai kuriais atvejais net galima perkrauti kompresorių, o tai reiškia ne tik didesnes sąnaudas, bet ir riziką prietaiso gedimui.
Prieš išvykstant ilgesniam laikui, pavyzdžiui, atostogų, verta šaldytuvą atjungti visiškai, jei viduje neliko greitai gendančių produktų. Tokiu būdu bus galima sutaupyti kelias dešimtis eurų vos per savaitę.
Kaip tiksliai sureguliuoti temperatūrą?
Viduje esančios rankenėlės dažnai žymimos skaičiais nuo 1 iki 5 arba 7. Didesnis skaičius reiškia žemesnę temperatūrą. Vasarą dažnai norisi „atsukti stipriau“, tačiau tai yra viena pagrindinių klaidų. Optimali padėtis – 2 arba 3.
Jeigu šaldytuvas turi skaitmeninį ekraną, reikėtų nustatyti 5 laipsnių režimą šaldytuvui ir -18 šaldikliui. Jeigu šis nustatymas jau žemesnis – metas pakelti jį aukštyn. Per kelias savaites skirtumas sąskaitose bus matomas akivaizdžiai.
