Ličio jonų baterijos vis plačiau taikomos kasdieniuose įrenginiuose – telefonuose, kompiuteriuose, elektra varomose transporto priemonėse, energijos kaupikliuose. Atitinkamai pastaraisiais metais šalyje daugėja su šiomis baterijomis susijusių gaisrų, rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinę riziką kelia neprižiūrimas įkrovimas, mechaniniai pažeidimai, netinkamos laikymo sąlygos ir nesertifikuotų įkroviklių naudojimas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Eksploatacijos klaidos – kritinis gaisrų rizikos veiksnys
Remiantis 2024 m. PAGD duomenimis, didžiausią gaisrų grėsmę kelia mikrojudumo segmentui priskiriami įrenginiai – ypač elektriniai dviračiai ir paspirtukai, kurių baterijų intensyvus eksploatavimas didina užsidegimo riziką.
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, šiltuoju sezonu gaisrų tikimybė išauga dėl intensyvesnio mikrojudumo priemonių naudojimo. Elektriniai paspirtukai ir dviračiai tuomet ne tik dažniau eksploatuojami, bet ir dažniau kraunami – neretai namų viduje ar bendrose daugiabučių erdvėse, ir tai ženkliai padidina jų perkaitimo ir užsidegimo riziką.
„Pavasarį ir vasarą, kai žmonės aktyviai naudojasi elektriniais paspirtukais ar dviračiais, intensyvesnė eksploatacija, ilgesnis įkrovimo laikas bei aukštesnė aplinkos temperatūra sudaro sąlygas baterijoms perkaisti ir kelti gaisro pavojų. Jau ne kartą pasitaikęs scenarijus – kraunamas paspirtukas sukelia gaisrą daugiabutyje. Tokių atvejų pernai fiksuota Palangoje, Radviliškyje, Vilniuje. Dėl gaisro nuostolių nukentėjo tiek gyventojų turtas, tiek pastatai“, – komentuoja A. Juodeikis.
Ličio baterijų gaisrai tampa iššūkiu
Užsienio praktika tik patvirtina tendencijos rimtumą. 2023 m. Jungtinėje Karalystėje fiksuota 1,2 tūkst. gaisrų, kilusių dėl netinkamai utilizuotų ličio baterijų – tai net 70 proc. daugiau nei 2022 m.
Tarptautinės draudimo bendrovės „QBE“ duomenimis, 2022–2024 m. laikotarpiu elektrinių dviračių baterijų sukeltų gaisrų skaičius padvigubėjo (nuo 181 iki 362), elektromobilių išaugo 77 proc. (nuo 131 iki 232), o elektrinių paspirtukų – 32 proc. (nuo 118 iki 156 atvejų).
„Šios tendencijos fiksuojamos ir Lietuvoje – vis dažniau susiduriama su incidentais, kuriuos lemia eksploatacinės klaidos. Net ir nedidelė baterija, jei ji perkaista, yra pažeista ar netinkamai kraunama, gali tapti gaisro priežastimi. Todėl itin svarbu baterijas krauti tik prižiūrint, nepalikti jų prijungtų pernelyg ilgai, ypač naktimis. Taip pat svarbu naudoti gamintojų rekomenduojamus įkroviklius“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Eksperto teigimu, gaisrus dėl ličio baterijų sukelia ne tik gyventojų naudojami įrenginiai, bet ir netinkamai sandėliuojamos ar utilizuojamos baterijos pramoniniuose objektuose.
„Vienas iš pavyzdžių – šių metų birželio mėnesį Vilniaus Panerių seniūnijoje kilęs gaisras baterijų rūšiavimo sandėlyje. Kaip informuoja PAGD, degė pastate laikytos ličio baterijos, apdegė sandėlio konstrukcijos bei viduje buvęs turtas. Dėl mechaninio pažeidimo ar trumpojo jungimo net ir naudotos, iš pažiūros neaktyvios baterijos gali savaime užsidegti. Tokių incidentų valdymas sudėtingas, nes gaisrai gali plisti itin greitai, kelti pavojų darbuotojams bei sukelti didelius nuostolius įmonėms“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Pavojus baterijos viduje
A. Juodeikio teigimu, net ir nebenaudojamos ličio jonų baterijos išlieka pavojingos, o pažeidus jų vidinę struktūrą – pavyzdžiui, dėl smūgio, stipraus perkaitimo ar gamybos defekto – gali įvykti trumpasis jungimas, kuris sukelia staigų temperatūros šuolį.
„Tokiu atveju prasideda šiluminė grandininė reakcija, kai baterijos viduje susikaupia intensyvi šiluma ir slėgis, išsiskiria degūs cheminiai garai. Jei jie nesulaikomi, garai gali savaime užsiliepsnoti, o kartais sukelti ir stipresnį sprogimą. Būtent todėl net ir naudotas baterijas būtina laikyti bei utilizuoti itin atidžiai“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Didžiausi finansiniai nuostoliai, pasak eksperto, patiriami būtent dėl gaisrų – šios rizikos padariniai dažnai būna negrįžtami. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai iš viso buvo registruota daugiau kaip 1000 gaisro sukeltų žalų, o bendras išmokų dydis viršijo 7,7 mln. eurų. Vidutinė vieno atvejo žala siekė apie 7,5 tūkst. eurų – tai yra aukščiausias vidurkis tarp visų draudžiamųjų įvykių.
„Ličio baterijos, kurios dėl netinkamo naudojimo ar šalinimo gali tapti gaisro židiniu, turėtų būti eksploatuojamos itin atsakingai. Laikantis priešgaisrinių reikalavimų ir užtikrinant tinkamą turto draudimo apsaugą galima ženkliai sumažinti tiek riziką, tiek galimus nuostolius“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas atkreipia dėmesį į pagrindines saugaus ličio jonų baterijų naudojimo ir priežiūros rekomendacijas:
- Įvertinkite naudojamo prietaiso keliamą riziką – svarbu atsižvelgti ne tik į baterijos talpą ar veikimo laiką, bet ir į jos paskirtį, naudojimo intensyvumą bei gamintojo saugumo rekomendacijas;
- Naudokite tik gamintojo patvirtintą įrangą – kraunant baterijas būtina rinktis originalius arba sertifikuotus įkroviklius, nes netinkama įranga gali padidinti perkaitimo ir užsidegimo riziką;
- Laikykite baterijas saugioje aplinkoje – patartina vengti drėgmės, aukštos temperatūros ir tiesioginių saulės spindulių, taip pat nelaikyti baterijų šalia degių medžiagų ar uždarose erdvėse be ventiliacijos;
- Pastebėję pažeidimus nenaudokite prietaiso – deformuota ar neįprastai veikianti baterija turi būti nedelsiant pašalinta iš eksploatacijos ir perduota saugiam utilizavimui;
- Turėkite aiškų veiksmų planą incidento atveju – rekomenduojama iš anksto pasiruošti, ką daryti užsidegus baterijai: žinoti, kur yra gesintuvas, vengti vandens naudojimo ličio jonų baterijų sukeltiems gaisrams slopinti, kuo skubiau iškviesti specialiąsias tarnybas.
Paieška archyve
