Dalis didžiųjų Lietuvos verslų jau vartoja elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių. Tačiau smulkieji ir vidutiniai verslai dar tik atranda šią galimybę, sako ekspertai. Visgi, numatoma, kad dar šiemet įmonių, vartojančių žaliąją elektros energiją, skaičius ženkliai augs, sako saulės elektrinių bendrovės „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. To indikatorius – augantis verslų ir ūkių susidomėjimas parama saulės elektrinėms.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Vis daugiau verslų ieško būdų, kaip sutaupyti elektros energijos išlaidoms. Pastebime, kad jie noriai naudojasi paramos galimybėmis. Dažniausiai parama domisi gamybos, perdirbimo, sandėliavimo veikla užsiimančios įmonės, ūkininkai, – sako D. Noreikienė. – Mažesniems verslams pagalba įsigyjant saulės elektrines itin aktuali ne tik dėl valstybės politikos. Žaliosios energijos vartojimas neretai lemia ir produkcijos kainas, konkurencinį pranašumą. Mat ne tik valstybė diktuoja poreikį didinti elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimą, bet ir patys vartotojai ieško prekių, kurios gaminamos, ar paslaugų, kurios teikiamos vartojant žaliąją energiją.“
Norint gauti paramą – suskubti
Lietuvos energetikos agentūra paskelbė kvietimus teikti paraiškas saulės elektrinių įrengimui. Per pusmetį – nuo šių metų rugsėjo 4 d. iki 2025 m. vasario 4 d. – planuojama išdalinti beveik 18 mln. Eur. Finansuojama dalis siekia nuo 35 proc. verslui iki 45 proc. bendrijoms nuo fiksuotojo įkainio – 1 073 Eur/1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Atsižvelgiant į dabartines saulės elektrinių kainas skaičiuojama, kad parama gali padengti 70-75 proc. sumos, sako D. Noreikienė.
Anot jos, norintieji gauti paramą turėtų suskubti. Mat jau suma jau įpusėjo, o ir atsakymo dėl paramos gali tekti palaukti.
„Paramų prašymai yra nagrinėjami 2-3 mėnesius. Todėl norint spėti reikėtų nedelsti – išsiaiškinti reikiamą elektrinės dydį ir pradėti bendrauti su rangovu. Parama tiekiama veikiančiam smulkiajam ir vidutiniam verslui bei ūkininkams, kurie planuoja įsirengti saulės elektrinę sausumoje. Tiesa, svarbu žinoti, kad ši parama nefinansuoja saulės elektrinės iš elektrinių parko, – sako D. Noreikienė. – Taip pat svarbu žinoti, kad norint vartoti saulės generuojamą elektros energiją įmonės savininkui turi priklausyti pastatas, kurioje organizuojama veikla, arba jis turi turėti galimybę naudotis patalpomis ne trumpiau nei penkerius metus. Ir, galiausiai, įmonė turi turėti savo atskirą įvadą. Tai reiškia, kad, jei dideliame prekybos centre nuomojama salelė ir nėra atskiro įvado, galimybių vartoti žaliąją elektros energiją nėra.“
Paramą gali gauti labai mažos, mažos, vidutinės įmonės (VMĮ), ūkininkai, kurie atitinka VMĮ statusą, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir piliečių energetikos bendrijos, pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą.
Parama gauta. Kas toliau?
Gavus paramą yra keli keliai. Vienas – tęsti darbus su jau pasirinktu rangovu. Antras – skelbti konkursą ir pasitikrinti, ar turite palankiausias verslo poreikius ir galimybes atitinkančias sąlygas.
„Projektai dažnai skirtingi, todėl reikia išsiaiškinti rangovo galimybes ne tik tinkamai pastatyti elektrinę. Svarbu žinoti ir jos prijungimo prie tinklų, paleidimo niuansus, kurie labai greitai keičiasi. Kartais pakanka pusmečio, kad viskas pasikeistų iš esmės. Tad svarbu su rangovu pasikalbėti, ar jis vis dar galės įgyvendinti suplanuotą projektą“, – apie dinamiką kalba „Saulės grąžos“ vadovė.
Svarbu žinoti teisinius niuansus
Norintieji vartoti žaliąją elektros energiją verslai pirmiausia turi atlikti „namų darbus“, sako advokatų kontoros COBALT partneris dr. Paulius Markovas.
„Verslai, nusprendę savo veikloje vartoti saulės ar vėjo generuojamą elektros energiją, dar prieš įsigyjant elektrinę turėtų pasidomėti „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) viešai skelbiamame transformatorių pastočių laisvų galių žemėlapiu. Jis parodo, ar taške, kuriame yra, pavyzdžiui, įmonės gamykla, yra tinkamos sąlygos įrengti saulės ar vėjo elektrinę. Nuosavos elektrinės įrengimo kaina bus mažesnė, jei žemėlapyje bus nurodyta, kad sąlygos prijungimui yra tinkamos ir nėra reikalinga tinklo rekonstrukcija, – sako dr. P. Markovas. – Verslai, kaip ir fiziniai asmenys, gali pasistatyti nuosavą saulės elektrinę. Tokiu atveju daug teisinių niuansų nėra, pakanka įsigyti ir prisijungti prie tinklo. Tačiau reikėtų žinoti, kad įmonėje turi atsirasti dar vienas žmogus, atsakingas už įrenginių priežiūrą. Dažniausiai tam įmonės samdo arba įdarbina kvalifikuotus specialistus.“
Teisininkas taip pat rekomenduoja verslams įsigilinti į sutartis – darbų įgyvendinimo, projekto priežiūros ir, esant poreikiui, užbaigimo sąlygas, terminus. Pasak jo, su rangovais viską svarbu aptarti dar prieš pasirašant dokumentus.
Paieška archyve
