Hibridiniai automobiliai išgyvena tikrą pakilimą ir yra paklausūs ne tik nauji, bet ir antrinėje rinkoje. Šiems automobiliams, kaip ir turintiems vidaus degimo variklius, reikalinga alyva ir eksploataciniai skysčiai, tačiau dėl specifinio jų jėgos agregatų veikimo hibridams bet kas netiks. Ekspertai pranešime žiniasklaidai dalijasi įžvalgomis, kuo ypatingi šie automobiliai ir ką būtina žinoti, norint sutaupyti degalų sąnaudas, bei pataria, kokie eksploataciniai skysčiai užtikrins ilgalaikį ir patikimą jų veikimą?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Skirtingų rūšių hibridai
Hibridinis automobilis – tai automobilis, turintis jėgos agregatą, kurį sudaro vidaus degimo variklis ir elektros variklis. Priklausomai nuo markės ir modelio, vidaus degimo variklis gali būti benzininis arba dyzelinis agregatas. Automechaniko Prano Mitkaus teigimu, hibridiniai automobiliai turi daug skirstymų, tačiau populiariausias – pagal hibridizacijos laipsnį. Šiuo atžvilgiu, skiriami mikrohibridai, lengvieji hibridai, visiški hibridai ir įkraunami hibridai.
Mikrohibridas – tai vidaus degimo automobilis, kuriame įrengta „Start&Stop“ sistema, leidžianti varikliui išsijungti, pavyzdžiui, prie šviesoforo, ir įsijungti nuspaudus akceleratoriaus pedalą. Pagrindinis mikrohibridinio automobilio privalumas, palyginus su vidaus degimo automobiliu, yra mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis.
„Lengvasis hibridas greta „Start&Stop“ sistemos turi variklio pagalbos funkciją, t. y. vidaus degimo variklio palaikymą elektriniu varikliu. Lengvasis hibridas taip pat turės galimybę rekuperuoti elektros energiją stabdant. Važiuodamas automobilis atgauna energiją, kaupia ją akumuliatoriuje, kad vėliau panaudotų, pavyzdžiui, vidaus degimo variklio veikimo palaikymui greitėjant. Taigi lengvasis hibridas vairuojant miesto režimu sunaudoja mažiau degalų nei įprastas vidaus degimo automobilis ir yra daug efektyvesnis nei mikrohibridas, tačiau vis tiek negali važiuoti vien elektriniu režimu“, – pagrindinius akcentus išskiria P. Mitkus.
Šiuo metu paklausiausias sprendimas, pasak specialisto, yra visiškas hibridas, kuris turi visas lengvojo hibrido savybes, tačiau taip pat leidžia važiuoti vien elektriniu režimu: „Nors kalbame apie kelių kilometrų ridą, tačiau to pakanka, kad įveiktumėte spūstis ar manevruotumėte automobilių stovėjimo aikštelėse nulinės emisijos režimu. Tuo tarpu, įkraunamas hibridas turi visas visiško hibrido savybes ir dar dvi papildomas – elektriniu režimu nuvažiuoja keliolika ar net keliasdešimt kilometrų ir gali būti įkraunamas iš elektros lizdo“, – sako P. Mitkus, primindamas, kad kuo aukštesnis transporto priemonės hibridizacijos laipsnis, tuo mažesnis vidaus degimo variklis (downsizing) ir tuo didesnė akumuliatoriaus talpa.
Sumaniai vairuojant – mažesnės degalų sąnaudos
Pasak specialistų, vairuotojai, laikydamiesi tam tikrų taisyklių, gali užtikrinti efektyviausią hibridinės pavaros veikimą ir sutaupyti degalų sąnaudas.
„Jei hibridiniame automobilyje jau yra galimybė rinktis važiavimo režimą, spūstyse ir važiuojant trumpus atstumus vertėtų naudoti elektrinį režimą. Važiuojant mieste rinkitės hibridinį režimą, t.y. vidaus degimo variklis + elektra, tokiu būdu taupysite degalų sąnaudas. Jei įmanoma, reikėtų važiuoti tolygiai ir išlaikykite pastovų greitį, nes daugiausiai degalų sunaudojama greitėjimo metu. Norint padidinti elektriniu režimu nuvažiuojamą atstumą, reikia sumažinti multimedijos, šildymo, oro kondicionieriaus naudojimą. Na, o norint didžiausio rekuperacijos efekto reikėtų stabdyti iš dalies nuspaudus stabdžių pedalą ir, jeigu įmanoma, vengti staigaus greičio sumažėjimo“, – patarimais dalijasi automechanikas P. Mitkus.
Hibridams – mažos klampos alyva
Pasak „TotalEnergies“ Technikos skyriaus vadovo Andrzejaus Husiatynskio, hibridinėms transmisijoms dėl jų veikimo pobūdžio reikalinga speciali alyva, kuri padeda tinkamai apsaugoti vidaus degimo variklį, tokioje sistemoje veikiantį labai specifinėmis sąlygomis: „Važiuojant mieste variklis nuolat išsijungia ir įsijungia, greitėjant, kai po užvedimo iškart reikia didesnės galios, jis staigiai įsijungia iki aukštų sūkių, todėl alyva turi jį sutepti akimirksniu. Būtent dėl šios priežasties reikia pakankamai mažos klampos ir skystos alyvos, kad variklis kuo trumpiau veiktų „sausai“. Todėl standartas šiuose varikliuose yra 0W-20 klampumo alyva, o kai kurių konstrukcijų varikliams reikia net 0W-8 alyvos“.
Taip pat, pasak specialisto, vidaus degimo variklis hibridiniuose automobiliuose dažnai būna nepakankamai įkaitęs, todėl alyvoje turi būti tinkamų priedų, apsaugančių jį nuo dilimo. A. Husiatynskio teigimu, „esant tokiam veikimui, dalis nesudegusių degalų, kuriuose yra ekologiškų priedų, patenka į alyvą, todėl pastaroji turi būti su jais suderinama ir atspari pagreitintai oksidacijai“.
Specialių skysčių reikia ir transmisijai, kuri jungia vidaus degimo ir elektros pavaras: „Priklausomai nuo konstrukcinio sprendimo, tai gali būti automatinė, automatinė dvigubos sankabos, nuolat kintanti (CVT) arba planetarinė pavarų dėžė, kuri dažnai būna integruota su elektriniu agregatu. Joms galima naudokite klasikinį transmisijos skystį, kuris užtikrins mechaninių komponentų tepimą ir aušinimą. Tačiau ateityje vis dažniau bus naudojami skysčiai, kurie vienu metu aušina, tepa transmisiją ir integruotą elektros variklį“, – apie inovatyvius sprendimus pasakoja A. Husiatynskis.
Paieška archyve
