Nerašytos automobilių priežiūros taisyklės kone kiekvienam vairuotojui yra puikiai žinomos ir ne kartą girdėtos, bet, persėdus į elektromobilį, neretam žinias tenka gerokai atnaujinti ir prisitaikyti prie šiek tiek kitokios rutinos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Gamintojo nuotr.
Visiškai elektrinio automobilio, turinčio gerokai mažiau judančių mechaninių detalių nei vidaus degimo varikliu varomas ratuotis, eksploatacija kur kas paprastesnė, be to – ir pigesnė. Štai Prancūzijos automobilių gamintojo „Citroën“ atlikti skaičiavimai rodo, kad elektromobilio eksploatacijos kaštai gali būti iki 30 proc. mažesni negu tokio pat modelio su benzininiu arba dyzeliniu varikliu.
Nepaisant paprastesnės priežiūros, vairuotojams ir svarstantiems įsigyti netaršią transporto priemonę neretai kyla su eksploatacija susijusių klausimų, apimančių kasdienio naudojimo kaštus, įkrovimo trukmę, energijos sąnaudų optimizavimą, o galiausiai – elektromobilio akumuliatoriaus gyvavimo trukmės prailginimą.
Svarbu stebėti įkrovos lygį
Visi elektromobilių gamintojai, be mažesnių kasdienio naudojimo ir priežiūros išlaidų, gali pasiūlyti dar vieną rimtą privalumą – išskirtinai ilgą baterijos garantinį laikotarpį, kuris labai dažnai pranoksta teikiamą tradiciniams automobiliams.
Šiuo metu daugelis gamintojų vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams duoda visapusišką 5 metų arba 100 000 km garantiją. Šios visuotiniu standartu tapusios garantijos tikisi kiekvieno naujo automobilio pirkėjas.
Savo ruožtu, elektromobilių gamintojai teikia 8 metų arba 160 000 km garantiją pagrindinei baterijai. Kai kurie gamintojai jos sąlygas papildo dar vienu punktu – išliekamąja baterijos talpa.
Vis dėlto, norėdami užtikrinti, kad išsaugota naudinga baterijos talpa po kelerių metų ar kelių dešimčių tūkstančių kilometrų būtų gal net ir didesnė, elektromobilių vairuotojai gali patys imtis visai nesudėtingų veiksmų.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Automobilių transporto inžinerijos katedros lektorius Donatas Kriaučiūnas tikina, jog elektromobilio baterijos ilgaamžiškumui didžiausios įtakos turi trys veiksniai – palaikomas įkrovos lygis, įkrovimo galingumas ir temperatūros reguliacija.
„Svarbiausias veiksnys, kuris priklauso nuo paties vairuotojo, yra tinkamas baterijos įkrovimas ir iškrovimas, – pasakoja specialistas. – Dažnai elektromobilio gamintojai nurodo visiško įkrovimo ir iškrovimo ciklų (100 proc. – 0 proc. – 100 proc.) skaičių, kurį viršijus sumažėja baterijos talpa. Palaikant baterijos įkrovos lygį tarp 40 ir 80 proc., baterijos eksploatavimo trukmė bus ilgesnė“, – sako specialistas.
Visiškai iškrauti nereikėtų
D. Kriaučiūnas taip pat pažymi, kad, norint išlaikyti maksimalų baterijos našumą, nereikėtų jos visiškai iškrauti.
„Visiško baterijos iškrovimo atvejai reti, tačiau tai gali nutikti, kai elektromobiliu nevažinėjama ilgesnį laiką. Gamintojai nurodo, kad, palaikant automobilio komponentų „gyvybę“, net nenaudojant baterijos įkrova nukrenta ~1 proc. per parą. Todėl, prieš pastatant automobilį ilgesniam laikui, reikėtų tai įvertinti ir pasirūpinti pakankamu baterijos įkrovimu“, – priduria specialistas.
Jo teigimu, tai, ar elektromobilio baterija tarnaus ilgai, gali lemti ir įkrovimo galingumas. Anot pašnekovo, dažnai įkraunant bateriją didžiausiu galingumu gali sutrumpėti jos gyvavimo trukmė.
Visgi jis priduria, kad, priklausomai nuo baterijos valdymo sistemos, šis poveikis beveik pašalintas, mat įkrovimo metu galingumas ribojamas, kai baterija yra šalta ir artėjant prie 100 proc. įkrovos lygio.
„Didesnį baterijos dėvėjimąsi ir gyvavimo trukmę lemia baterijos iškrovimo greitis. Net ir elektromobilių gamintojai nurodo, kad, ypač sparčiai greitėjant, baterija iškraunama 2, 3 ar net 6 kartus didesniu galingumu, nei siekia baterijos nominalus galingumas“, – atkreipia dėmesį D. Kriaučiūnas.
Baterijos našumas gali sumažėti žiemą
Temperatūrai nukritus žemiau nulio, dažnai išryškėja silpnosios automobilių vietos – ne išimtis ir elektromobiliai. Pasak D. Kriaučiūno, baterijos talpa ir našumas gali sumažėti eksploatuojant automobilį esant neigiamai aplinkos temperatūrai, tačiau tai labiau susiję su baterijos konstrukcija.
Nors akumuliatoriaus temperatūros reguliavimas, kaip įvardija ekspertas, gali turėti įtakos jo ilgaamžiškumui, čia vairuotojas nieko nepadarys, nes temperatūros reguliavimo sistemomis pasirūpina gamintojas. Projektuodamas automobilį jis numato, kaip bus palaikoma optimali baterijos temperatūra – bus aušinama priešpriešinio oro srautu, oru iš automobilio salono ar akumuliatorius turės atskirą kondicionavimo sistemą.
„Jei baterija turi temperatūros reguliavimo sistemą, šis poveikis minimizuojamas, nes eksploatuojant transporto priemonę baterijos temperatūra palaikoma gamintojo nurodytose ribose, tačiau tam naudojama baterijos energija ir akumuliatorius greičiau išsikrauna“, – aiškina D. Kriaučiūnas.
Automobilių gamintojai optimaliai baterijos temperatūrai palaikyti taiko įvairias technologijas: šilumos siurblį, į skystį panardintą elektrinės spiralės principu veikiantį teną arba abiejų technologijų derinį.
„Temperatūros reguliavimo sistemos neturinčios baterijos tiek aukštoje, tiek žemoje temperatūroje patiria didesnius energijos nuostolius, nes optimali veikimo temperatūra sumažina jų talpą ir galimą atiduoti energijos kiekį. Eksploatuojant tokiomis sąlygomis, baterijų talpa ir našumas sumažėja greičiau nei temperatūros reguliavimo sistemą turinčiuose modeliuose“, – priduria D. Kriaučiūnas.
Paieška archyve
