Grandininiai pjūklai yra universalūs įrankiai, kuriais galima efektyviai atlikti daug darbų – pjauti medžius, genėti šakas, pasiruošti malkų, tačiau su viena sąlyga. Įsigijote pjūklą, bet jis nedaro to, ko tikėjotės? Specialistai sako, kad to priežastis dažniausiai paprasta – įrankis tiesiog skirtas kitokiems darbams.
„Prieš perkant pjūklą reikia žinoti, kokiems darbams jį naudosite. Vienoks įrankis reikalingas, jei tereikia retkarčiais išgenėti medžių šakas ar pasipjauti malkų židiniui, kitoks – jei namas šildomas malkomis ir tenka supjauti keletą kubų medienos, dar kitoks – jei ketinama dažnai dirbti miško darbus. Nuo darbo pobūdžio priklauso ne tik pjūklo savybės, bet ir, žinoma, jo kaina. Pagrindinė klaida, kurią vis dar daro labai daug žmonių, – norėti, kad pjūklas būtų ir pigus, ir lengvas, ir galingas, ir ilgai tarnautų. Deja, bet toks įrankis kol kas neišrastas“, – sako arboristas Artūras Žilinskas.
Akumuliatoriniai tinka ne tik mėgėjams
Grandininiai pjūklai skirstomi į tris grupes. Mėgėjiški skirti dirbti keletą valandų per savaitę, jie dažniausiai būna paprastos konstrukcijos, nedidelio galingumo. Tokie įrankiai tinka, kai juos naudoti ketinama minimaliai – šiek tiek pagenėti sodą, paruošti malkų židiniui ir panašiai.
„Kitos dvi grupės – profesionalūs ir pusiau profesionalūs grandininiai pjūklai, pastarieji dar vadinami galingais buitiniais. Profesionalūs skirti žmonėms, kuriems pjūklas yra kasdienis darbo įrankis. Pusiau profesionalus pjūklas pravers žmogui, kurio namai šildomi malkomis, ar kuris turi miško ir jam tenka reguliariai jį tvarkyti. Tiesa, mėgėjas taip pat gali rinktis pusiau profesionalų pjūklą – toks įrankis jam tarnaus labai ilgai, nes bus naudojamas ne maksimaliu pajėgumu“, – sako A. Žilinskas.
Pasak Giedriaus Momgaudžio, „Husqvarna“ sodo technikos eksperto, reikėtų pagalvoti ir apie tai, kuris grandininis pjūklas jums labiau tinkamas – benzininis ar akumuliatorinis.
„Akumuliatoriniai pjūklai yra lengvesni ir paprasčiau valdomi, tad jie dažnai yra geriausias pasirinkimas mėgėjams, silpnesnės fizinės būklės žmonėms. Jie labiau nei benzininiai tinka ir tada, kai naudojami rečiau, mat benzininiam pjūklui reikalingas specialus dvitaktis kuras, kuris turi būti sunaudotas per 3 mėn., vėliau gaminys su ilgiau pastovėjusiu kuro mišiniu sunkiau dirba. Su akumuliatoriniu pjūklu tokių problemų nekyla. Nors dažniausiai grandininius pjūklus renkasi didesnį ar mažesnį ūkį turintys gyventojai, pastaruoju metu atsiranda ir tokių, kuriems pjūklą tiesiog norisi turėti – jiems taip pat tinkamesni akumuliatoriniai“, – teigia pašnekovas.
Klaidinga manyti, kad akumuliatoriniai pjūklai yra prastesni už benzininius. G. Momgaudžio teigimu, profesionalius akumuliatorinius įrankius dažnai naudoja medžius genintys ir formuojantys specialistai – arboristai, nes tokie pjūklai lengviau užvedami, yra lengvesni už benzininius, o darbo kokybe ir savybėmis šiems nenusileidžia.
Jei didelis, tai būtinai sunkus?
A. Žilinskas sako, kad vis dar dažnas mitas, susijęs su grandininių pjūklų svoriu ir dydžiu. „Manoma, kad kuo pjūklas mažesnis, tuo lengvesnis. Anksčiau taip ir būdavo, bet dabar, tobulėjant gamybos technologijoms, yra naudojamos lengvesnės medžiagos, ypač gaminant profesionalius ir pusiau profesionalius pjūklus. Pavyzdžiui, vietoj geležies naudojamas aliuminio lydinys, todėl pjūklai būna lengvesni – dirbant su lengvesniu gaminiu ilgesnį laika pavargstama gerokai mažiau. Tad, jei žmogus sako, kad jam reikia lengvo, ir žvalgosi į mažiausius, patarčiau palyginti skirtingų pjūklų specifikacijas, kuriose būna nurodytas jų svoris“, – komentuoja arboristas.
Renkantis pjūklą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo variklio galingumą, bet ir į pjovimo juostą bei grandinę. Mėgėjiškų pjūklų grandinės būna siauresnės, su smulkesniais dantukais, profesionalių ar pusiau profesionalių – stambesnės, grubesniais dantukais, kurie medieną pjauna greičiau, tačiau tam reikalinga ir didesnė variklio galia. Smulkesni dantukai yra saugiau naudotojui, nes sukuria mažesnę atatranką, todėl pjūklą lengviau suvaldyti. Nepatyrusiems naudotojams G. Momgaudis pataria rinktis grandines su apsauginiais nareliais, apsaugančias nuo atmetimo.
Pasak A. Žilinsko, skiriasi ir grandininių pjūklų pjovimo juostos ilgis. Profesionalių pjūklų juostos gali siekti ir iki 2 metrų, pusiau profesionalių – iki 50 cm ilgio, šių abiejų kategorijų pjūklų pjovimo juostos gali būti keičiamos į skirtingų ilgių pagal poreikį ir variklio galingumą. Mėgėjiški pjūklai paprastai komplektuojami su 35 cm ilgio juostomis.
G. Momgaudis atkreipia dėmesį, kad nevertėtų pernelyg žavėtis ilgesnėmis pjovimo juostomis, kai kuriais atvejais tokios gali tik apsunkinti darbą, pavyzdžiui, genint šakas įsilipus į medį.
Jam antrina ir A. Žilinskas, sakydamas, kad net ir storesnį medį galima pjauti su trumpesne juosta, tai darant palaipsniui iš visų pusių, nebent tokie darbai kartojasi. „Nuolat pjauti storus medžius su trumpą pjovimo juostą turinčiu pjūklu neefektyvu, nepatogu ir nesaugu, nes būna, kad kamieno įpjovoje pjūklas prispaudžiamas, žmonės jį bando lupti, nuplėšia amortizatorius“, – aiškina jis.
Teisingai pasirinktą pjūklą irgi reikia prižiūrėti
G. Momgaudis sako, jog svarbiausia yra grandinės priežiūra. „Atšipusi grandinė dažnai tampa žmonių nepasitenkinimo pačiu grandininiu pjūklu priežastimi – piktinamasi, kad pjūklas per silpnas, nors problema slypi ne jo galingume. Grandinę reikia arba reguliariai galąsti, arba turėti kelias ir jas keisti.
Kad grandinė atšipo, galima pastebėti iš pjuvenų. Jei jos stambesnės – grandinė išgaląsta, jei smulkios kaip dulkės – ją reikia galąsti. Taip pat gerai išgaląsto pjūklo nereikia spausti per jėgą, pjovimui pakanka paties pjūklo svorio“, – aiškina ekspertas.
Anot A. Žilinsko, mėgėjiški, buitiniam naudojimui skirti pjūklai daug priežiūros nereikalauja. Jis pataria po naudojimo išvalyti juostos tvirtinimo vietą, nes ten paprastai prisirenka pjuvenų. Susimaišiusios su tepalu jos kaupiasi, ilgainiui ima svilti, o žmonės išsigąsta, kad pjūklas genda. Turintys oro kompresorių gali tiesiog kartas nuo karto prapūsti pjūklą ir taip pašalinti jame susikaupusias pjuvenas.
Jis sako pastebintis, kad Lietuvos gyventojai vis dar mėgsta įsigyti grandininį pjūklą turguose, motyvuodami, kad čia šie įrankiai pigesni, tačiau toks pirkinys dažnai tampa galvos skausmu.
„Iš pirmo žvilgsnio viskas gal ir gerai, daiktas veikia, galia didelė, kaina maža. Tačiau taip būna iki pirmo gedimo, kuomet paaiškėja, kad reikia kokios nors detalės, kurios kitų gamintojų servisai neturi, o to gamintojo serviso šalyje nėra, mat paprastai tai būna kiniškos žinomų gamintojų pjūklų kopijos. Daikto praktiškai nebeįmanoma pataisyti. Patarčiau geriau įsigyti kad ir pigiausią, bet originalų patikimo gamintojo pjūklą, gauti garantiją ir žinoti, kad, jei jis suges, – bus sutaisytas“, – įsitikinęs A. Žilinskas.
Paieška archyve
