Patarimai renkantis fejerverkus

Naujieji metai be fejerverkų tiesiog neįsivaizduojami. Dauguma žmonių neapsieina be jų ir per didžiąsias savo gyvenimo šventes. Kokie būna pagrindiniai fejerverkų tipai? Varle.lt specialistai dalinasi patarimais, ką ir kodėl svarbu žinoti renkantis fejerverkus bei kodėl būtina atkreipti ypatingą dėmesį į saugumą jais naudojantis.

Kaip išsirinkti fejerverkus?

Visus pirotechnikos gaminius priimta skirstyti į profesionalius (IV ir V pavojingumo klasės) ir mėgėjiškus (I, II ir III pavojingumo klasės). Profesionalius fejerverkus naudoti gali tik specialistai, o mėgėjiški skirti masiniam naudojimui, todėl toliau apžvelgsime būtent pastaruosius.

Pagrindinės fejerverkų pavojingumo klasės

I pavojingumo klasės pirotechnika

Tai visų pamėgtos bengališkos ugnelės, ugnies fontanai, raketos, konfeti ir pan. Pavojingumo spindulys čia yra 0,5 m. Tokie fejerverkai laikomi saugiausiais, tačiau netinkamai jais naudojantis žalos taip pat galima prisidaryti. Dėl šitos priežasties bengališkas ugneles rekomenduojama naudoti gryname ore, o įvairias raketas – atokiau nuo atviros ugnies.

II pavojingumo klasės pirotechnika

II pavojingumo klasės fejerverkų gaminiai – tai petardos, fontanai ir vulkanai. Pavojingumo spindulys čia yra 5 m. Petardos pasižymi tik garsiu garsu, kitų efektų įprastai jos neturi. Fontanai ir vulkanai – tai kibirkščių srovės atitinkamame aukštyje. Pagrindinis dalykas, kuriuo fontanai skiriasi nuo vulkanų yra tas, kad pirmųjų aukštis nesikeičia naudojimo proceso metu.

III pavojingumo klasės pirotechnika

Tai efektyviausi fejerverkai: romėniškos žvakės, raketos ir petardos. Pavojingumo spindulys čia siekia 20 m. Su tokiais fejerverkų gaminiais reikėtų elgtis maksimaliai atidžiai. Rekomenduojama juos naudoti atokiau nuo namų, medžių ir elektros perdavimo linijų. Įprastai tokius fejerverkus siūloma užfiksuoti, pavyzdžiui įsmeigti į sniegą. Pasibaigus fejerverkų efektams, nereikėtų iškart artintis prie pirotechnikos gaminio, siūloma 5–10 min. palaukti. Jei fejerverkas iškart nesuveikia, prie jo taip pat siūloma nesiartinti bent 10 min.

IV ir V pavojingumo klasių pirotechnika

Šioms pavojingumo klasėms priskiriami profesionaliam naudojimui skirti fejerverkai, kurių pavojingumo diapazonas yra didesnis nei 20 metrų.

Populiariausi pirotechnikos gaminių tipai

Bengališkos ugnelės

Skleidžia kibirkštis. Būkite atsargūs su įkaitusia viela! Bengališkai ugnelei užgesus jos temperatūra gali būti 650 °C.

Petardos

Pagrindinis petardų efektas yra trenksmas, tačiau kartais tai būna ir blyksnis. Prancūzų kalboje „peter“ reiškia „sprogti su trenksmu“. Petardų negalima mėtyti!

Fontanai

Pakylantys į 8 m. aukštį įvairiaspalvės kibirkščių puokštės, kurias gali lydėti garsiniai efektai.

Raketos

Paleidžiamos iš specialių vamzdžių, pakyla į orą būdingu švilpimu ir apibrėžtame aukštyje sukuria vizualinius efektus, kuriuos gali lydėti garso efektai. Raketų pagalys yra skrydžio stabilizatorius, jis neskirtas laikymui ar įsmeigimui į žemę!

Romėniškos žvakės

Tvirtinamos prie stulpo ar įsmeigiamos į žemę romėniškos žvakės po uždegimo apibrėžtame aukštyje sukuria vizualinius efektus, kuriuos gali lydėti garso efektai.

Pirotechnikos baterijos

Rinkinys, kuris turi keletą to paties tipo elementų, su viena ar dviem degtimis. Baterijos iššauna į didelį aukštį (iki 200 m) ir kai pasiekia savo didžiausią tašką sprogsta su galingu garsiniu efektu. Išskiriamos dviejų kategorijų pirotechnikos baterijos: F2 ir F3 baterijos.

Atsargiai su fejerverkais!

Nors fejerverkai skirti pramoginiams tikslams, jie gali būti labai nesaugūs. Šių gaminių sudėtyje yra sprogstamųjų medžiagų. Kiekvienais metais Europoje žiemos švenčių metu fiksuojami šimtai nelaimingų atsitikimų, susijusių su fejerverkų naudojimu. Kai kurie atvejai baigiasi mirtimi. Daugumos šių nelaimingų atsitikimų priežastimi dažniausiai būna esminių saugumo taisyklių nepaisymas.

Kokios yra grėsmės?

Netinkamas ir neatsargus naudojimasis fejerverkais gresia:

• Nudegimais, galvos ir rankų traumomis
• Akių sužalojimais, įskaitant ir regėjimo praradimą
• Giliomis žaizdomis
• Klausos praradimu

Kokių saugos taisyklių paisyti?

• Niekada nenešiokite fejerverkų kišenėse.
• Padegant fejerverkus reikėtų ugnies šaltinį laikant ištiestoje rankoje. Niekada nesilenkite virš padegamų fejerverkų.
• Laikykitės saugaus atstumo, kuris nurodomas instrukcijoje.
• Petardas, raketas, fontanus ir kitus III pavojingumo klasės pirotechnikos gaminius naudokite tik didelėse, atvirose erdvėse. Arti esantys medžiai ir elektros linijos gresia gaisru.
• Jei fejerverkas iškart neužsidega ar sudega ne iki galo, nesiartinkite prie jo mažiausiai 15 minučių.
• Fejerverkus uždekite po vieną.
• Paisykite visų instrukcijų, nurodytų ant konkretaus pirotechnikos gaminio pakuotės ar instrukcijoje.

Kaip ir kada atsirado fejerverkai?

Pradžioje dirbtinės ugnys buvo labiau garsinė nei vizualinė pramoga. Šiandien tokios medžiagos būtų apibūdintos kaip įprastos petardos. Jau apie 206 metus prieš mūsų erą Han dinastijos valdymo metu Kinijoje piktųjų dvasių atbaidymui į laužą buvo metamos bambuko lazdos. Lazdos ruseno, o po akimirkos sprogdavo su garsiu trenksmu. Taip gimė senovės kinų paprotys, kuris laikui bėgant rado savo vietą įvairių ceremonijų metu. Sprogstantys bambukai, vadinami „pao chuk“, buvo pradėti naudoti ir gimtadienių, vestuvių, karūnavimų ir maldos metu. Tikėta, kad tas sprogimas gali ne tik išgąsdinti demonus ir atbaidyti piktąsias dvasias, bet ir atnešti laimę bei sėkmę.

Antrąjį pirotechnikos radimosi etapą pradėjo juodojo parako atradimas Kinijoje Tang dinastijos valdymo metais tarp VI ir IX a. Net iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis žinomas pirotechnikos mišinys. Fejerverkų populiarumas augo kaip ant mielių. Žinios apie pirotechniką Europoje atsirado tik XVI a. Šį nuopelną priskirti reikėtų arabų šalims. Didžiausią indėlį į pirotechnikos vystymą Europoje įnešė italai ir vokiečiai, vėliau ir anglai.

Šiandien fejerverkai daugiausiai naudojami pramoginiais tikslais siekiant paįvairinti (dažniausiai fejerverkai – švenčių ir renginių kulminacijos taškas) įvairias šventes. Išskyrus profesionalų naudojamus fejerverkus rinkoje yra prieinama daugybė pirotechnikos gaminių mėgėjams.

Kaip atsiranda spalvoti fejerverkų efektai?

Iki XIX a. buvo įmanoma išgauti nedaug fejerverkų spalvų. Net iki XVIII a. buvo žinomi tik geltonų ir oranžinių spalvų fejerverkai. Tik vėliau jų gamyboje pradėti naudoti chloratai, kurie leido išgauti raudoną ir žalią spalvas. „Jauniausios“ – raudona ir mėlyna spalvos, kurios yra XX a. išradimas.

Fejerverkų spalvos atsiranda kai kurių metalų jonų dėka. Dėl šilumos poveikio jie gauna energiją, kurią vėliau atiduoda spalvotos šviesos pavidalu. Pridedant magnio ar aliuminio druskų dulkes, temperatūra padidinama net iki 2100 °C ir tai leidžia pasiekti didesnį spalvų ryškumą. Baro junginiai suteikia žalią spalvą, natrio – geltoną, stroncio – raudoną, o vario (įprastai vario chloridas (II)) – mėlyną. Purpurinės ir violetinės spalvos atsiranda sumaišius raudoną spalvą su mėlyna, t. y. prie vario chlorido pridėjus atitinkamų proporcijų stroncio junginių.