Augant vartotojų energijos gamybos apimtims ir poreikiams, energijos kaupikliai tampa svarbiu įrankiu valdant elektros kainų svyravimus. Sparčiai auganti rinka kelia ir naujų iššūkių – daugėja tiek nepakankamai įvertintų technologinių sprendimų, tiek rangovų, kurių kompetencija ne visada atitinka šios sistemos sudėtingumą. Ekspertai pabrėžia: energijos kaupiklis yra kompleksinė ir saugai jautri sistema. Todėl galutinį rezultatą reikšmingai lemia ne tik baterijos kokybė, bet ir rangovo patirtis bei gebėjimas užtikrinti ilgalaikę sistemos priežiūrą.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Kaip paaiškinama „Reenpro“ pranešime žiniasklaidai, energijos kaupikliai energiją kaupia tuo metu, kai ji pigesnė, ir naudoja atsargas tada, kai kainos pakyla. Toks lankstumas leidžia ne tik stabilizuoti išlaidas, bet ir ilgainiui reikšmingai sutaupyti. Pastaraisiais metais įmonių susidomėjimas energijos kaupikliais ypač išaugo dėl pasikeitusio į tinklą parduodamos elektros apskaitos modelio, kai ne iš karto suvartota energija į tinklą perduodama ne kilovatvalandėmis, o eurais. Ekspertai pažymi, kad artimiausiais metais ši kryptis tik stiprės, nes iki 2031 metų dabar galiojantis pasaugojimo modelis nebebus taikomas. Todėl kaupikliai palaipsniui taps būtina priemone siekiant efektyviai valdyti energijos kaštus.
„Esant aukštoms biržos kainoms energijos kaupikliai naudoja sukauptą energiją ir perka ją esant žemoms. Tai aktualu įmonėms, kurių energijos poreikis yra didelis arba netolygus, pavyzdžiui, gamybos ar logistikos sektoriuose, o ypač toms, kurios dirba keliomis pamainomis ir energiją vartoja visą parą. Kaupikliai aktualūs ir gyventojams, turintiems nuosavas saulės elektrines ar gyvenantiems atokesnėse vietovėse, kur pasitaiko elektros tiekimo trikdžių“, – teigia sako „Reenpro“ vadovas Danis Jarušas.
Pigiausias sprendimas gali kainuoti brangiai
Bene svarbiausias kriterijus renkantis kaupiklį savo reikmėms – įsivertinti energijos suvartojimą. Kaupiklių talpa gali svyruoti nuo kelių kWh iki net keliasdešimt MWh. Verslo pasirenkami sprendimai prasideda nuo kelių šimtų kWh kaupiklių. Tuo metu pavieniams gyventojams vidutiniame namų ūkyje dažniausiai pakanka 10–15 kWh talpos kaupiklių.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien talpos pasirinkimo nepakanka – kritiškai svarbi ir pačios baterijos kokybė. Praktikoje vis dar dažnai pasirenkami pigesni sprendimai, kurie trumpuoju laikotarpiu atrodo patrauklūs, tačiau ilgainiui dėl greitesnio nusidėvėjimo ar mažesnio efektyvumo gali atsieiti brangiau nei aukštesnės klasės įranga.
Svarbiausi kokybiško kaupiklio rodikliai – LFP chemija (ilgaamžiškiausias ir saugiausias pasirinkimas), „C-rate“, garantija (standartas – apie 10 metų), integracija su inverteriu, galimybė plėsti talpą ir monitoringas (realaus laiko SOC, temperatūros, ciklų stebėjimas).
„Namų ūkiui kaupiklio talpos poreikį galima apskaičiuoti pagal paprastą formulę: dienos suvartojimą padauginus iš 0,5–0,7 koeficiento. Praktiškai tai reiškia kaupiklį, kurio galia iki 10–15 kW. Verslui būtina analizuoti pusvalandžio intervalo skaitiklio duomenis (P+), nustatyti pikinius vartojimo langus ir pasirinkti tikslą: energijos naudojimas savo poreikiams, piko karpymas ar atsarginė galia“, – sako D. Jarušas.
Namų ūkyje aktyviai naudojamas kaupiklis gali tarnauti mažiausiai 12–16 metų, aktyviai naudojamam verslui – apie 8–12 metų. Vis tik kaupiklio atnaujinimą verta planuoti po 12–15 metų, arba tuomet, kai faktinė talpa nukrenta žemiau 70 proc.
D. Jarušas pažymi, kad kokybiški kaupiklių gamintojai („Sigenergy“, „Sungrow“, „Huawei“) suteikia 10 metų garantiją. Be to, visi kaupikliai yra moduliniai – daug baterijų blokų galima jungti į vieną sistemą ir taip jos galią didinti beveik neribotai.
Kritinis veiksnys – rangovo pasirinkimas
Kitas svarbus sprendimas – rangovo pasirinkimas, kuris tiesiogiai lemia sistemos saugumą, veikimą ir atsiperkamumą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu rinkoje daugėja įmonių, kurios imasi kaupiklių diegimo neturėdamos pakankamos patirties su šia technologija. Vis tik norint, jog kaupiklis tarnautų ilgai, verta rinktis savo darbą išties išmanančius rangovus, pažymi „Reenpro“ vadovas.
„Rangovą reikėtų vertinti pagal įgyvendintų projektų skaičių, specializaciją ir gebėjimą pasiūlyti individualų sprendimą. Svarbu, kad įmonė ne tik parduotų įrangą, bet ir suprastų jos veikimo logiką. Šiuo metu dalis rangovų vienu metu siūlo labai platų paslaugų spektrą: nuo šilumos siurblių iki kondicionavimo sistemų, nors saulės energetikos srityje ši ekspertizė ne visais atvejais yra pakankama.
Be to, ilga rangovo veiklos istorija dažnai rodo ne tik sukauptą patirtį, bet ir atsakomybę už atliktus darbus po projekto įgyvendinimo. Tai reiškia gebėjimą būti šalia kliento ir tuomet, kai prireikia priežiūros, serviso ar operatyvaus reagavimo gedimo atveju“, – sako D. Jarušas.
Pasak jo, kiekvieno kaupiklio įrengimo atveju rangovas turėtų atlikti individualią energijos vartojimo analizę, įvertinti objekto galimybes, pateikti aiškius atsiperkamumo skaičiavimus bei užtikrinti saugų ir kokybišką įrengimą.
Kaupiklio saugumas prasideda nuo tinkamo įrengimo
Tinkamas energijos kaupiklio montavimas yra esminė saugaus ir ilgaamžio sistemos veikimo sąlyga. Kaupiklį geriausia montuoti garaže arba techninėje, vėdinamoje ir negyvenamoje, patalpoje – įmonėms tai gali būti lauko konteineris kaip atskira ugniasauginė zona. Netinkama erdvė kaupikliui montuoti yra gyvenamieji kambariai, sandėliukai be vėdinimo ar patalpos šalia degių medžiagų. Be to, labai svarbu įsitikinti, kad kaupiklis yra suderinamas su inverteriu – kai kurie rangovai vis dar montuoja skirtingų gamintojų įrangą, kuri veikia tik iš dalies efektyviai arba visai neefektyviai.
„Didžiausia rizika kyla ne pačiai technologijai, o netinkamam jos pritaikymui. Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl nepakankamos rangovų kompetencijos įranga sumontuojama netinkamose vietose ar nesilaikant gamintojo reikalavimų, o klientai su tuo susiduria tik vėliau, pasibaigus garantijos terminui. Kompetentingi rangovai žino – renkant vietą kaupikliui svarbu įvertinti terminio išbėgimo, drėgmės, temperatūros ir potvynio rizikas. LFP kaupikliai optimaliai veikia 0–45 laipsnių temperatūroje, todėl netinkamos sąlygos gali ne tik mažinti efektyvumą, bet ir kelti saugumo riziką“, – teigia energetikos ekspertas.
Montuojant kaupiklį svarbu įvertinti ne tik akivaizdžius, bet ir mažiau matomus dalykus. Įrenginys turėtų būti prijungtas atskirai, o ne „priderintas“ prie jau esamos elektros instaliacijos, nes netinkamai parinkti kabeliai ar apsaugos gali padidinti gedimų ar net gaisro riziką.
Ne mažiau svarbu, kad sistema būtų tinkamai sukonfigūruota: net ir kokybiškas kaupiklis neveiks efektyviai, jei jo nustatymai bus nepritaikyti konkrečiam namų ūkiui ar verslo poreikiams. Taip pat būtina įsitikinti, jog kaupiklis suderinamas su inverteriu, o patalpoje, kur jis įrengtas, yra užtikrintas tinkamas vėdinimas ir temperatūra – per didelis karštis gali turėti įtakos įrangos tarnavimo laikui.
„Mažesniems, namų ūkiuose naudojamiems kaupikliams taikomi baziniai saugos sprendimai, tačiau didesnėms sistemoms reikalavimai griežtėja – reikia papildomų apsaugų, tokių kaip dūmų davikliai ar atskiros vėdinimo sistemos. Kuo didesnė kaupiklio talpa, tuo daugiau dėmesio reikia skirti saugumui“, – paaiškina D. Jarušas.
Parama kaupikliams verta pasinaudoti jau šiemet
Šiemet energijos kaupikliams Lietuvoje gyventojams skiriama valstybės parama iki 2 550 eurų 15 kWh kaupikliui. Paramos tikslas – skatinti efektyvesnį energijos vartojimą ir didinti energetinį savarankiškumą.
„Energijos kaupikliai seniai nebėra technologinė naujovė. Didėjant elektros poreikiui, vis daugiau gyventojų įsirengiant saulės elektrines ir išliekant kainų nepastovumui, tiek verslui, tiek gyventojams kaupikliai tampa būdu sutaupyti ir kontroliuoti savo energijos vartojimą ilguoju laikotarpiu“, – sako „Reenpro“ vadovas D. Jarušas.
Naują kvietimą kaupiklių paramai gauti gyventojams Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) planuoja skelbti šių metų 3–4 ketv., tam numatyta 4 mln. eurų. Pažymima, kad šis kvietimas skirtas gyventojams, norintiems tapti gaminančiais vartotojais, tačiau susiduriantiems su tinklo apribojimais. Daugiau informacijos apie tai galima rasti APVA interneto svetainėje.
Verslui paramą kaupikliams teikia Lietuvos energetikos agentūra. Nors aktyvių kvietimų įmonėms šiuo metu nėra, naujausią informaciją galima sekti agentūros interneto svetainėje.
