Daugelis nustemba sužinoję, kad net ir aktyviai nenaudojami buities įrenginiai vartoja elektrą. Anot ekspertų, veikiantys šaldytuvai, budėjimo režimu palikti televizoriai, maršrutizatoriai, įkrovikliai ir netinkamai sureguliuoti buitiniai įrenginiai lemia, kad naktinis elektros suvartojimas tampa vienu stabiliausių, bet mažiausiai pastebimų energijos švaistymo šaltinių.
Asociatyvi nuotr.
Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, technologijoms tobulėjant, vis didesnė dalis įrenginių turi papildomų, nuolat veikiančių funkcijų. Pavyzdžiui, viryklė su išmaniuoju ekranu arba siurblys robotas su nuotolinio valdymo jutikliu ir interneto ryšiu vartoja elektrą visą parą.
Be to, nuolatinės elektros reikia ne tik išmaniems ar papildomų funkcijų turintiems įrenginiams, bet ir tiems, kurie pasirengę pradėti veikti greitai, pavyzdžiui, televizoriui ar virduliui.
„Samsung“ inicijuota Baltijos šalių apklausa rodo, kad energijos taupymas yra vienas pagrindinių motyvų diegti išmanius sprendimus namuose. Lietuvoje net 34,3 proc. respondentų nurodė, jog būtent noras mažinti elektros sąskaitas skatina juos domėtis išmaniosiomis technologijomis.
„Norint sumažinti elektros sąskaitas, pirmiausia svarbu suprasti, iš ko jos susideda. Tam padeda išmanūs elektros suvartojimo stebėjimo sprendimai, leidžiantys matyti, kurie įrenginiai ir kada naudoja daugiausiai energijos. Kai turime šią informaciją, galime sąmoningai koreguoti savo įpročius ir optimizuoti vartojimą. Ir iš tiesų vienas paprasčiausių būdų sutaupyti – leisti namams „miegoti“ tuo pačiu metu, kai miegame mes patys“, – sako bendrovės komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė.
Kas vartoja energiją, kol mes miegame?
Didžioji dalis naktinio elektros suvartojimo susidaro ne dėl vieno konkretaus įrenginio, o dėl daugybės nuolat veikiančių įrenginių. E. Tamelytės teigimu, namuose budėjimo režimu vidutiniškai veikia iki 30-50 įrenginių.
Didžiausią elektros dalį budėjimo režimu suvartoja televizoriai, garso aparatūra, žaidimų konsolės, kompiuteriai, modemai ir maršrutizatoriai. Pavyzdžiui, televizorius budėjimo režimu vidutiniškai sunaudoja 0,5–3 W per valandą, o per metus tai gali sudaryti iki 15 kWh. Kompiuteris ar monitorius miego režimu per metus gali sunaudoti iki 25 kWh, o interneto maršrutizatorius, kuris dažniausiai veikia visą parą, – net 50–100 kWh.
Tuo metu skalbimo mašina ar indaplovė budėjimo režimu vidutiniškai sunaudoja nuo 1 iki 3 W per valandą. Per naktį tai atrodo nereikšminga, tačiau per metus gali sudaryti iki 10–20 kWh papildomų sąnaudų. Orkaitės ar mikrobangės su laikrodžiais ir jutikliniais ekranais taip pat nuolat naudoja apie 2–5 W, o tai per metus gali kainuoti dar kelis ar keliolika eurų.
Be to, Baltijos šalių apklausos duomenys rodo, kad dalis gyventojų naktimis aktyviai naudoja skalbimo ar indų plovimo programas, siekdami pasinaudoti mažesniais tarifais. Tačiau E. Tamelytė atkreipia dėmesį, jog ne visada šie procesai būna optimaliai sukonfigūruoti, todėl realus sutaupymas lieka mažesnis, nei galėtų būti.
„Pasinaudoti dviejų laiko zonų tarifų privalumais tikrai verta, tačiau svarbu tai daryti protingai. Nors ir naktį skalbsite pigiau, skalbyklę ar indaplovę vis tiek reikėtų įjungti tik pilnai pakrautas, rinktis taupius režimus ir vengti trumpų, neefektyvių ciklų. Tik tokiu atveju naktinis skalbimas ar indų plovimas iš tiesų padės sutaupyti“, – sako E. Tamelytė.
Kaip stebėti ir valdyti elektros suvartojimą?
„Samsung“ inicijuota apklausa rodo, kad Lietuvoje 23 proc. gyventojų labai atidžiai seka savo elektros suvartojimą, dar 46,4 proc. tai daro bent iš dalies. Tačiau beveik pusė respondentų vis dar naudoja pavienius sprendimus arba įrenginius valdo rankiniu būdu, todėl negali susidaryti bendro vaizdo.
„Jei matome tik atskirus skaičius ar bendrą mėnesinę elektros sąskaitą, labai sunku suprasti, kas iš tiesų „suvalgo“ elektrą, ypač tada, kai miegame. Tik turint detalią elektros suvartojimo suvestinę galima priimti sprendimus, kurie realiai sumažins išlaidas“, – sako E. Tamelytė.
Ekspertai rekomenduoja periodiškai įvertinti, kurie įrenginiai namuose sunaudoja daugiausiai energijos, ar jie nėra paliekami veikti be reikalo ir ar naudojami efektyviausiais režimais. Pasak E. Tamelytės, net nedidelis „namų energijos auditas“ dažnai padeda rasti paprastų būdų sutaupyti.
Čia svarbų vaidmenį atlieka tokios platformos kaip „SmartThings“, leidžiančios vienoje vietoje stebėti viso namų ūkio energijos suvartojimą, gauti aiškius pranešimus ir automatizuoti taupymo režimus.
„Kai realiu laiku gali matyti, kurie įrenginiai naudoja daugiausiai elektros, atsiranda kontrolės jausmas. „SmartThings“ išmanioji namų valdymo platforma leidžia automatiškai perkelti energijai imlias užduotis į pigesnius laikotarpius, o išvykus aktyvuoti „Away mode“ funkciją, kuri ilgesnį laiką nebūnant namuose išjungia nereikalingus įrenginius. Taip galima sutaupyti praktiškai be papildomų pastangų ir neprarandant komforto“, – teigia specialistė.
Energiškai efektyvūs sprendimai – ilgalaikė investicija
Baltijos šalių apklausa taip pat rodo, kad energijos efektyvumas tampa vienu svarbiausių kriterijų renkantis buitinę techniką. Lietuvoje net 81,5 proc. gyventojų nurodo, jog mažas elektros suvartojimas įsigijant buitinę techniką jiems yra svarbus, o 50 proc. kaip itin reikšmingą aspektą įvardija galimybę sutaupyti apmokant elektros sąskaitas.
„Žmonės vis dažniau vertina ne tik įrenginio kainą parduotuvėje, bet ir jo eksploatacijos kaštus per visą naudojimo laikotarpį. Energiškai efektyvus įrenginys per 8–10 metų gali sutaupyti šimtus eurų. Dar didesnė nauda atsiranda tuomet, kai galime jį valdyti išmaniai, naudojantis dirbtinio intelekto funkcijomis – tada sistema pati optimizuoja veikimą, sumažina naktines sąnaudas ir padeda išvengti nereikalingo energijos švaistymo“, – teigia Eglė Tamelytė.
Pasak jos, ilgalaikėje perspektyvoje laimi tie, kurie renkasi ne tik taupius įrenginius, bet ir mokosi juos naudoti išmaniai. Tuomet energijos taupymas tampa ne pastanga, o natūralia kasdienio gyvenimo dalimi.
