„Eurostat“ duomenimis, finansų ir draudimo sektoriaus pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai per dešimtmetį išaugo penkis kartus – iki 3,6 mlrd. eurų. Svarbi šio augimo dalis yra „fintech“ įmonės, kurios 2025 m. fiksuoja rekordinį augimą ir sukuria didžiausią vertę ekonomikai per visą veiklos istoriją.
Sparčiausias augimas
Bendrovės „Okredo“ duomenimis, per pirmus tris 2025 m. ketvirčius „fintech“ įmonės sumokėjo 232 mln. eurų mokesčių. Per visus 2024 m. buvo sumokėta 242 mln. eurų. Prognozuojama, kad šiais metais sektorius peržengs praėjusių metų ribą ir bendra sumokėtų mokesčių suma bus rekordinė – didžiausia iki šiol.
Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. II ketvirtį specializuotų bankų turtas pasiekė 1,5 mlrd. eurų, kai 2024 m. pabaigoje jis sudarė 1,2 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad šiais metais bankų turto augimas bus sparčiausias per pastaruosius penkerius metus.
2025 m. pirmojo pusmečio pabaigoje licencijuotų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų mokėjimo operacijų suma pasiekė 161 mlrd. eurų (2024 m. atitinkamu laikotarpiu – 132 mlrd. eurų). Veiklos pajamos sudarė 311 mln. eurų (2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – 275 mln. eurų).
2025 m. II ketvirtį tarpusavio skolinimo platformų paskolų portfelis pasiekė 187 mln. eurų, kai 2024 m. pabaigoje jis siekė 163 mln. eurų. Ekspertai prognozuoja, kad likusių 2025 m. ketvirčių duomenys parodys, jog paskolų portfelis šiemet augo sparčiausiai per pastaruosius šešerius metus.
„Pastebime, kad kasmet „fintech“ paslaugomis naudojasi vis daugiau žmonių ir įmonių, didėja pavedimų sumos ir kuriama vertė rodo, kad šis sektorius stiprėja ir tampa svarbesnis Lietuvos ekonomikai“, – teigia asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė.
Pernai „Fintech Hub LT“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje 36 proc. respondentų naudojasi „fintech“ paslaugomis, o 19 proc. norėtų jas išbandyti. Skaičiuojama, kad sektoriuje dirba apie 7 400 žmonių.
Ko tikėtis 2026 m.
Kaip teigia G. Ranonytė, 2026 m. Lietuvoje „fintech“ sektoriuje prognozuojama bendrovių įsigijimų ir susijungimų. Tikimasi dar didesnio kokybinio augimo – toliau didės suteikiamų paslaugų kiekis ir mokėjimų srautai. Tarpusavio skolinimo platformos 2026 m., kaip ir šiemet, bus didžiausiu žaidėju tarp nebankinių vartojimo kreditų teikėjų, o kripto įmonių srityje tikimasi daugiau suteiktų licencijų.
