Šiemet vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje išlieka mažesnė nei ES vidurkis

Šiemet, sausio–spalio laikotarpiu, Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 83 Eur/MWh ir išliko mažesnė nei ES šalių kainų vidurkis, kuris buvo 87 Eur/MWh. Spalio mėnesį didmeninė elektros kaina mūsų šalyje buvo 105 Eur/MWh, arba apie 17,4 proc. didesnė nei vidutiniškai ES (89 Eur/MWh). Galutinė vartotojų mokama elektros kaina spalį sudarė 26,1 ct/kWh –1,5 proc. daugiau nei ES šalių vidurkis. Metinis mažmeninių kainų lygis – artimas ES šalių kainų vidurkiui.

Spalio mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 105 Eur/MWh, tiek pat – Latvijoje ir Lenkijoje, Estijoje – 89 Eur/MWh.

Lietuvoje kainų augimą spalį lėmė tarpsisteminių jungčių ir elektrinių remontai bei ribojimai, taip pat didėjęs elektros vartojimas. Spalio 7 d., dėl mažos vėjo generacijos sutapusios su planiniu „Nord Balt“ jungties remontu, fiksuota antra pagal dydį šiemet vidutinė didmeninė dienos elektros kaina – 291 Eur/MWh.

Brangiausiai ES didmeninė elektra spalį kainavo Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje (122 Eur/MWh), pigiausiai – Prancūzijoje, Suomijoje ir Švedijoje (37–57 Eur/MWh).

Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 3,3 karto: Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje elektra vidutiniškai kainavo 122 Eur/MWh, Švedijoje – 37 Eur/MWh.

Šiemet vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje išlieka mažesnė nei ES vidurkis Šiemet sausio–spalio mėnesiais vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 83 Eur/MWh – tai apie 4,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu elektra vidutiniškai kainavo Europos Sąjungoje – 87 Eur/MWh. Latvijoje šiemet per dešimt mėnesių didmeninės elektros kainos vidurkis sudarė 84 Eur/MWh, arba 3,7 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis, Estijoje elektra šiuo laikotarpiu vidutiniškai kainavo 80 Eur/MWh – 8,2 proc. mažiau nei vidutiniškai ES šalyse.

Brangiausiai Europos Sąjungoje elektra šiemet kainavo Rumunijoje, Vengrijoje ir Italijoje, o pigiausiai — Švedijoje ir Suomijoje.

Galutiniam vartotojui Lietuvoje vidutinė galutinė elektros kaina spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 2,5 proc. – nuo 25,4 ct/kWh iki 26,1 ct/kWh, bei buvo didesnė už ES šalių galutinių kainų vidurkį, kuris sudarė 25,7 ct/kWh.

Latvijoje ir Estijoje galutiniam vartotojui spalį vidutinė elektros kaina buvo atitinkamai 1,4 proc. ir 15,5 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį ir siekė atitinkamai 25,3 ct/kWh bei 21,7 ct/kWh. Palyginti su rugsėju, Latvijoje galutinė elektros kaina vartotojams spalį padidėjo 3,1 proc., o Estijoje keitėsi nežymiai ir sumažėjo 0,1 procento.

Pirmuosius dešimt šių metų mėnesių galutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 25,3 ct/kWh ir išliko artima ES valstybių vidurkiui (25,2 ct/kWh).

Didmeninės elektros kainos dalis galutinės kainos struktūroje elektros vartotojui ES vidutiniškai sudaro 12,9 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje vidutiniškai ES siekia 50 proc., o įvairiose šalyse svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 77 proc. Kipre.

Lietuvos vartotojų mokamoje galutinėje elektros kainoje didmeninės kainos dalis siekia 12,7 ct/kWh. Spalį ši kainos dalis galutinėje kainoje mūsų šalyje sudarė 49 proc. – tai 1 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis.

Latvijoje didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje yra 12,5 ct/kWh, Estijoje – 10,6 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje Latvijoje ir Estijoje taip pat žemesnė už ES šalių vidurkį ir atitinkamai sudaro 49 procentus.

Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai spalį mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9,3–15,0 ct/kWh), didžiausią galutinę kainą mokėjo Vokietijoje, Danijoje ir Čekijoje (35,4–41,1 ct/kWh).

Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose ES šalyse, vertinant didžiausią ir mažiausią kainą, spalį skyrėsi 4,4 karto: Vokietijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 41,1 ct/kWh, Vengrijoje – 9,3 ct/kWh.

Svarbu, kad galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.