Šiais metais šalies pramonės įmonėms bus paskirstyta 40 mln. eurų Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšų investiciniams projektams, orientuotiems į atsinaujinančius energijos šaltinius bei gamybos technologijas, padedančias efektyviau naudoti energiją pramoniniuose procesuose.
„Artimiausiu metu pakviesime verslus teikti paraiškas gauti paramą, kad pramonė galėtų padidinti energijos vartojimo efektyvumą bei sparčiau pereiti prie atsinaujinančių išteklių naudojimo. Šios investicijos aktualios ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl šiandieninės situacijos. Mums gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad pramonė būtų atspari energijos kainų svyravimams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Parama bus skirta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančioms pramonės įmonėms. Energijos vartojimo efektyvumą didinančioms gamybos technologijoms diegti 2022 m. numatoma paskirstyti 30 mln. eurų. Maksimalus subsidijos dydis – 10 mln. eurų. Planuojama finansuoti iki 30 proc. išlaidų didelėms pramonės įmonėms, o vidutinio dydžio įmonėms – iki 40 proc. išlaidų.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui didinti 2022 m. bus paskirstyta 10 mln. eurų. Maksimalus subsidijos dydis – 2,5 mln. eurų. Planuojama finansuoti iki 45 proc. išlaidų didelėms ir vidutinio dydžio įmonėms.
„Neabejojame, kad šios investicijos prisidės prie neigiamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai mažinimo ir užtikrins tęstinį aplinkos apsaugos efektą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
ES Modernizavimo fondą sudaro lėšos, gaunamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos. Bendra Lietuvai iš šio fondo skiriama suma 2021–2030 m. laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų.
Prie šių paramos schemų rengimo prisidėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „Smart InoTech pramonei“ ekspertai, padedantys įmonėms formuoti inovacijų aukštųjų ir vidutinių technologijų srityje kūrimo strategijas. Tam, kad nustatytų paramos investicijoms į energijos taupymo ir atsinaujinančios energijos sprendimus poreikį, ekspertai konsultavosi su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiomis apdirbamosios pramonės įmonėmis.
Europos Komisijos patvirtintu žaliuoju kursu siekiama, kad Europa sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį bent 55 proc. iki 2030 m., o 2050 m. taptų neutrali klimato požiūriu.
Skaičiuojama, kad taršių aplinkai technologijų pakeitimas mažiau taršesnėmis vien per artimiausią dešimtmetį leistų maždaug 2,7 mln. tonų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį. Pramonė turi didžiausią potencialą padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo.
Paieška archyve
