Atsižvelgiant į energetikos transformacijos kryptis, siekiant ekonomikos dekarbonizacijos ir įgyvendinant Europos Žaliojo kurso nuostatas, pradedamos rengti nacionalinės vandenilio technologijos plėtros Lietuvoje gairės. Atlikus išsamią analizę, nepriklausomi užsienio ekspertai, dirbdami kartu su Lietuvos institucijomis ir įmonėmis, pateiks galimus vandenilio sektoriaus vertės grandinės sprendimus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tai numato pasirašyta sutartis tarp tarptautinės Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Baringa Consulting Limited“, bendradarbiaujančios su tarptautine valdymo konsultacijų įmone „Civitta“, ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ bei „EPSO-G“. 145 tūkst. eurų vertės sutartis sudaryta įmonei „Baringa Consulting Limited“ laimėjus praeitą vasarą skelbtą viešąjį konkursą. Planuojama, kad Lietuvos vandenilio sektoriaus plėtros gairės iki 2050 metų ir jų įgyvendinimo veiksmų planas iki 2030 m. bus parengtas šių metų pavasarį.
„Visos pastaruoju metu atliekamos pasaulinės studijos ir vertinimai atskleidžia, kad „žaliasis“ vandenilis yra būtinas, norint dekarbonizuoti energetikos, pramonės ir transporto sektorius. Todėl ir Lietuvai reikalinga įsivertinti, koks turėtų būti vandenilio vaidmuo, siekiant dekarbonizacijos tikslų, ir kokią naudą Lietuvai tai galėtų sukurti. Atliekama studija turėtų sudėlioti gaires tolesniems, su „žaliuoju“ vandeniliu susijusiems planams“, – sako Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Baringa Partners“ yra pirmaujanti konsultacinė įmonė, padedanti klientams pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ateities. „Baringa“ turi darbo patirties su organizacijomis visoje vandenilio ekosistemoje. Tai apima sritis nuo vandenilio eksporto į Vokietiją galimybių tyrimo kartu su Australijos vyriausybe iki komercinių galimybių, skirtų EIT InnoEnergy plačiai naudoti „žaliąjį“ vandenilį visoje Europoje, nustatymo.
„Vandenilis turi atlikti aiškų vaidmenį paspartinant kelionę iki nulinio emisijų lygio, todėl džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su „Amber Grid“, kuriant Lietuvos vandenilio strategiją. Didžiuojamės galėdami paremti šalis, kurios yra šios plėtros priešakyje ir tikimės, kad kitos šalys ims naudoti vandenilį, kad palengvintų energetikos transformaciją. Mūsų patirtis dirbant pasaulinėje vandenilio ekosistemoje leis mums pateikti įžvalgų apie pagrindinius strategijos tikslus ir veiksmų plano veiksmus. Tai darysime bendradarbiaudami su „Civitta“, kad įgalintume visų vietinių suinteresuotųjų šalių įsitraukimą“, – sakė Kate Orchard, „Baringa“ vandenilio grupės vadovė.
Pavedimas suformuoti strateginę vandenilio vertes grandinę numatytas Energetikos ministerijos iniciatyva 2020 m. lapkričio mėnesį įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos deklaracijoje. Pradėjusi veikti susibūrus 19 viešojo sektoriaus, verslo ir mokslinių tyrimų bendruomenės atstovų, šiuo metu platforma vienija dagiau kaip 45 dalyvius, kurie aktyviai bendrauja skirtingose vandenilio panaudojimo pramonėje, transporte ir energetikoje darbo grupėse.
Lietuvos vandenilio plėtros gairėms parengti turės būti atlikta ES situacijos apžvalga dėl vandenilio sektoriaus raidai įtaką darančių faktorių: CO2 emisijų mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, naujų technologijų diegimo, transporto plėtros, skirtingų sistemų sąveikos ir pan. Bus išanalizuotos tarptautinių organizacijų ilgalaikės vandenilio sektoriaus plėtros rekomendacijos, vizijos bei strategijos energetikos, transporto, pramonės, namų ūkių srityse. Taip pat bus įvertintas regiono potencialas vandenilio vystymui bei su vandenilio sektoriaus vystymu susijusių valstybės įstaigų, įmonių, organizacijų ir Lietuvos vandenilio platformos narių pasiūlymai.
Ekspertai turės atlikti vandenilio gamybos ir panaudojimo plėtros Lietuvoje potencialo analizę, apimsiančią vandenilio vertės grandinę nuo gamybos Lietuvoje galimybių, naujo energijos nešėjo saugojimo, jo importo ir eksporto, investicijų į vandenilio plėtrą skatinimo iki infrastruktūros pritaikymo vandeniliui.
Rengiant Lietuvos vandenilio plėtros gaires ir jų įgyvendinimo veiksmų planą, bus atliekamas detalus vandenilio pasiūlos ir paklausos modeliavimas ne tik energetikos, bet ir transporto bei pramonės sektoriuose.
2020 m. Europos Komisija patvirtintose Europos Žaliojo kurso ir Vandenilio strategijose numatyta, kad, pasauliui vis labiau pereinant prie atsinaujinančios energetikos, pagrindine tvarios energijos rūšimi taps „žaliasis“ vandenilis, sprendžiantis elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių balansavimo ir saugojimo problemą.
Įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, Lietuvoje pradėtas bendradarbiavimas kuriant pirmąjį pilotinį „žaliojo“ vandenilio gamybos projektą, paskelbti planai į Lietuvos energetikos sistemą integruoti didelius atsinaujinančios energetikos pajėgumus, įskaitant sausumos ir jūros vėją bei saulės energiją.
Vandenilio strategijas jau yra parengusios ir paskelbusios beveik visos didžiosios Europos valstybės. Pastaraisiais metais atliktose studijose nurodoma, kad per ateinančius dešimt metų vandenilio poreikis Europoje bus didesnis už pasiūlą. Todėl bus aktualu vandenilį pirkti ir transportuoti ir iš Baltijos šalių bei Skandinavijos, kurios matomos kaip potencialios vandenilio gamintojos dėl palankių sąlygų plėtoti atsinaujinančią energetiką, pavyzdžiui, vėjo parkus Baltijos jūroje.
Paieška archyve
