Toliau augant el. prekybai, atsiskaitymų už el. prekybą operacijų skaičius ir vertė Lietuvoje sparčiai didėjo. Šios ir kitos tendencijos pristatomos Lietuvos banko parengtoje Mokėjimų rinkos apžvalgoje. Joje taip pat pažymima, kad vis labiau skaitmenizuojant paslaugas, mokėjimo paslaugų prieinamumo klausimas tampa dar aktualesnis.
„Nauja pandeminė kasdienybė ir kiti ribojimai paspartino vartotojų perėjimą prie skaitmeninės bankininkystės paslaugų, plačiau naudojami atsiskaitymai negrynaisiais pinigais, toliau populiarėja bekontakčiai ir momentiniai mokėjimai. Be to, mokėjimo operacijų augimą lėmė ir dėl Brexito iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą persikėlusios elektroninės pinigų įstaigos (EPĮ), kurios teikė paslaugas tiek ES šalyse reziduojantiems klientams, tiek Lietuvoje, taip sudarydamos didesnę konkurenciją mokėjimų rinkoje“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Toks pokytis reikšmingai išaugino EPĮ ir mokėjimo įstaigų (MĮ) dalį Lietuvos mokėjimų rinkoje, kurioje vis dar dominuoja bankai. 2020 m. EPĮ ir MĮ klientai atliko 27,4 proc., bankų klientai –72,4 proc. visų mokėjimo operacijų. Palyginimui, šios dalys 2019 m. sudarė atitinkamai 11,3 ir 88,5 proc.
Bendrai per Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjus (MPT) įvykdytų mokėjimo operacijų skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo daugiau kaip ketvirtadaliu, o vertė – 24 proc. Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis operacijų skaičius išaugo 32, vertė – 34 proc.
„Vis daugiau paslaugų perkeliant į skaitmeninę erdvę, mokėjimo paslaugų prieinamumo klausimas tampa vis aktualesnis. Daliai gyventojų vis dar sunku naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir jiems svarbūs grynieji pinigai. O el. mokėjimo priemonėmis besinaudojantiems vartotojams svarbi galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais kuo daugiau vietų. Iš to kylantys klausimai reikalauja kompleksinių sprendimų“, – sako M. Jurgilas.
Lietuvos banko iniciatyva pagrindiniai šalyje veikiantys bankai, kiti finansų rinkos dalyviai pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą ir įsipareigojo padidinti grynųjų pinigų pasiėmimo vietų tinklą, taip siekdami užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą.
Lietuvos banko surinkti duomenys rodo, kad dalyje verslo sričių galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra pakankamai didelės, tačiau yra ir tokių sričių, kur tokios galimybės dažnai pasigendama. Daugiau kaip 80 proc. mažmenine prekyba bei maitinimo ir gėrimų tiekimo veikla užsiimančių mažų ir vidutinių įmonių suteikia galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tačiau tarp įvairias aptarnavimo, nuomos, medicinos paslaugas teikiančių įmonių atsiskaitymams mokėjimo korteles priimančių dalis sudaro tik apie 40–50 proc. Dažniausiai smulkiojo verslo atstovai (apie 40 %) kaip priežastį, kodėl nesuteikia galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele, įvardija paslaugos kainą.
„Lietuvos banko“ infografikas/Mokėjimų rinka Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų mokėjimo kortelių naudojimo tendencijos keitėsi. Mokėjimo kortelės pradėtos dažniau naudoti atsiskaitymams, o ne gryniesiems pinigams pasiimti. Atsiskaitymų mokėjimo kortele sumos dalis kiekvienais metais didėjo, o 2020 m., palyginti su 2019 m., išaugo 9 proc. punktais – iki 53 proc. (žr. infografiką). Be to, mažėjo grynųjų pinigų pasiėmimo operacijų skaičius, tačiau didėjo vidutinė išsigryninama ir atsiskaitymo kortele suma.
2020 m. vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui teko 293 mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijos – 57 operacijomis daugiau nei 2019 m. (žr. infografiką).
Dėl pandemijos įvesto karantino ir kitų ribojimų augant el. prekybai, 2020 m., palyginti su 2019 m., 2 kartus padidėjo ir atsiskaitymų už el. prekybą operacijų skaičius ir vertė. O atsiskaitymų už el. prekybą mokėjimo kortelėmis skaičius Lietuvoje 2021 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 5 kartus.
Keitėsi ir daugiau vartotojų įpročių. Mokėjimų paslaugų teikėjų pateikiama informacija rodo, kad gyventojai vis dažniau renkasi skaitmenines sąskaitos tvarkymo ir atsiskaitymo priemones. Visą mokėjimų rinkos apžvalgą galima rasti čia.
Paieška archyve
