Koronaviruso pandemijai didelę dalį gyventojų 2020-aisiais suvijus į namus, Lietuvos namų ūkiai teigia patyrę daugiau išlaidų elektros energijai. Prognozuodami, kaip elektros kaina gali kisti per šiuos ir kitus metus, du iš penkių (42 proc.) šalies gyventojų galvoja, kad ji daugiau ar mažiau didės.
Išsakydami savo nuomonę apie tai, kaip 2021-2022 metais judės elektros kainos, didžiausia dalis, arba 37 proc., šalies gyventojų mano, kad jos išaugs iki 20 proc., atskleidė „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Radikaliausią nuomonę, jog elektra per ateinančius dvejus metus brangs daugiau kaip 20 proc., išsakė 5 proc. respondentų.
„Vakarų šalių elektros rinkai transformuojantis ir mažinant pigių, bet taršių elektros gamybos šaltinių kiekį, elektros kainos išlaiko augimo kryptį visoje Europos Sąjungoje. Tačiau konkurencija veikia kaip amortizacija, be to, į elektros gamybos grandinę įtraukiama vis daugiau atsinaujinančių žaliavų. Taip pat ir gyventojai patys tampa elektros energijos gamintojais, jei renkasi turėti saulės elektrinę ant savo stogo ar jos dalį nuotoliniame parke, todėl susimažinti sąskaitas – tikrai įmanoma“, – sako apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Apklausos duomenys rodo, jog optimizmo dėl galimų elektros kainos pokyčių mažiau didžiuosiuose šalies miestuose. Jei kaimo vietovėse elektros brangimo iki 20 proc. tikisi 34 proc. gyventojų, tai didžiuosiuose miestuose tokių yra 38 proc. Didžiausių pesimistų skaičius sutampa – po 5 procentus.
Bendrai visoje Lietuvoje yra 32 proc. visuomenės dalis, kuri per artimiausius dvejus metus elektros kainų pokyčių iš viso nesitiki.
Didmiesčių gyventojai ir šiuo klausimu yra didesni pesimistai, palyginti su regionais. 30 proc. respondentų iš didžiųjų miestų tikėtųsi, jog artimiausiais metais elektros kaina išliks stabili, kaimuose taip manančių yra 33 procentai.
Galimybei, jog elektros kaina mažės, šansą duoda vos 5 proc. šalies namų ūkių. 4 proc. mano, kad elektra galėtų pigti iki 20 proc., o 1 proc. – kad jos kaina sumažės daugiau nei 20 procentų.
Tuo tarpu penktadalis žmonių sako, kad neturi supratimo, ar elektros kaina artimiausius dvejus metus augs, mažės ar nesikeis. Tokią nuomonę išreiškė 21 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.
„Prognozuoti elektros kainos judėjimą nėra paprasta, nes, pavyzdžiui, Baltijos šalių regionui šiuo klausimu yra reikšminga net sniego tirpsmo apimtis Skandinavijoje. Be to, labai tikėtina, kad gyventojai šiuo metu yra jautresni ne tik elektros kainai, bet ir jos išlaidų visumai. Šaltasis sezonas, kuris reiškia ir sutrumpėjusias dienas, ir šildymo sezoną, tradiciškai išaugina išlaidas elektrai. Jei šiuo metu galiojantis karantinas bus dar labiau griežtinamas, į namus persikels ir daugiau darbo funkcijų. Elektros kainai nebūtina augti, kad išlaidos jai didėtų“, – teigia M. Giga.
„Elektrum Lietuva“ vadovas atkreipia dėmesį į tai, ar patys elektros vartotojai elgiasi aktyviai ar pasyviai, nes tai galiausiai lemia, kokio dydžio eilutė šeimos biudžete konkretų mėnesį bus skirta atsiskaityti už elektrą
„Galimybių mokėti mažesnes sąskaitas tikrai yra. Tai apima ir taupią elektros įrangą, ir investicijas į nuosavus saulės elektros gamybos šaltinius. Net jei gyvenate daugiabutyje arba tam netinka stogas, galima žvalgytis į nuotolinius saulės parkus ir įsigyti dalį jų generuojamų pajėgumų. Be to, realiai konkurencijai atveriant Lietuvos elektros vartojimo rinką atsiranda ir galimybė rinktis iš daugiau nei vieno tiekėjo pasiūlymų, pastaruosius lyginti bei migruoti tarp įmonių – tai irgi geras įrankis aktyviai kontroliuoti išlaidas elektrai“, – sako M. Giga.
Lietuvoje spalio pabaigoje buvo 1,794 mln. elektros vartotojų. Iš jų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 91 proc. buvo buitiniai vartotojai
Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko pernai spalio 19-29 dienomis. Joje dalyvavo 1009 žmonės, kurių amžius buvo 18-75 metai.
Paieška archyve
