Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje pabrėžė siekį ateinantį dešimtmetį paversti ES skaitmeninimo dešimtmečiu ir popandeminę Senojo žemyno reabilitaciją grįsti skaitmeninės Europos planu ir žaliuoju kursu. Tai nukreipė EK žvilgsnį į skaitmeninius inovacijų centrus, kurie, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Ginto Kimčio teigimu, yra ypatingai svarbūs kuriant skaitmeninei transformacijai reikalingą ekosistemą. Pasak MITA vadovo, veikdami vieno langelio principu ir vienydami svarbiausias mokslo, verslo ir sprendimų priėmėjų kompetencijas, SIC gali pasiūlyti efektyviausią ekspertinę paslaugą skaitmenizuotis norinčioms įmonėms ir suinteresuotiems veikėjams.
Be ryškaus kokybinio pokyčio mažiausiai pasaulyje skaitmenizuotame žemės ūkio sektoriuje ambicingi žaliojo kurso tikslai negalėtų būti įgyvendinti. Tai suprasdama EK deklaravo norą, kad kiekvienoje valstybėje veiktų bent vienas stiprus specializuotas agro-maisto skaitmeninių inovacijų centras. Norų rimtumą įrodo jau priimti sprendimai.
Kaip informavo EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Europos atsigavimo variklis yra dviguba – žalia ir skaitmeninė – pertvarka. Dėl to 37% ES atsigavimo fondo, kurio bendras dydis siekia 750 mlrd. eurų, lėšų turės būti investuota į Europos žaliojo kurso, o 20 % – į skaitmeninės darbotvarkės tikslus ir tai yra unikali galimybė transformuoti Europos žemės ūkį.
Vertindama dabar egzistuojančius skaitmeninių inovacijų centrus EK Lietuvoje veikiantį „AgriFood Lithuania“ išskyrė kaip vieną iš dviejų gerosios praktikos sektorinių SIC Europoje pavyzdžių. Šio inovacijų centro vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė džiaugėsi tokiu įvertinimu ir pabrėžė dėl to atsirandančias platesnes galimybes Lietuvą pristatyti kaip geriausias sąlygas kurti, išmėginti ir diegti skaitmenines technologijas agro-maisto srityje turinčią šalį Europoje.
„Šiuo metu agro-maisto pramonės sektorius yra ta sritis, kuris turėtų sulaukti išskirtinio vietinės valdžios ir visuomenės dėmesio, nes mūsų valstybė turi puikias startines pozicijas tapti žinoma Europos Sąjungoje ne tik kaip FinTech ar aukšto lygio IT specialistų, bet ir kaip agro-maisto skaitmeninimo šalis. Tai duotų neabejotiną finansinę grąžą mokesčių pavidalu, kadangi, pasak prognozių, šio sektoriaus rinkos vertė per artimiausią penkmetį gali padvigubėti“, – teigė „AgriFood Lithuania“ vadovė.
Tikėtina, kad po dešimtmečio toks žemės ūkis, kokį mes jį matome šiandien, neegzistuos. Jis pasižymės tiksliuoju ūkininkavimu, pasitelkiančiu dirbtinį intelektą, didelių duomenų apdorojimą, robotizaciją, oro sistemas, spektroskopiją ir kitas inovatyvias technologijas. Ateitis parodys, ar Lietuva bus svarbia tos transformacijos dalimi. Šiuo metu tokia ateities perspektyva atrodo pozityvi, nes mūsų šalis turi pavyzdinį skaitmeninių inovacijų centrą, kuris pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo A. Pranckevičiaus yra puikus Europos žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ambasadorius Lietuvoje.
Paieška archyve
