„Facebooko“ įkūrėjas Markas Zuckerbegas prieš metus mėgino mesti iššūkį JAV doleriui, eurui ir kitoms svarbiausioms pasaulio valiutoms ir pristatė skaitmeninę valiutą librą.
Tačiau jo planams nebuvo lemta išsipildyti, o šią savaitę Libros asociacija pateikė gerokai apkarpytą projektą „Libra 2.0“ ir mėgins įveikti vairių valstybių reguliatorių pasipriešinimą.
Libra turėjo būti susieta su valiutų krepšeliu ir, anot, M. Zuckerbergo tapti išsigelbėjimu daugiau nei milijardui planetos gyventojų, kurie turi mobiliuosius telefonus, bet neturi bankų sąskaitų.
Kritikai čia įžvelgė neribotas galimybes nusikaltėliams plauti pinigus, o valstybės – pavojų jų finansų sistemoms.
Naujoji libra atsisako laisvo kurso ir labiau primins skaitmenines monetas, susietas su konkrečiomis valiutomis santykiu 1:1 – atsirastų vadinamieji libros doleriai, libros eurai ir panašiai.
Libra taip pat atsisako planų sukurti visiškai atvirą sistemą, kur kiekvienas galėtų įsilieti į tinklą ir jokios valstybių institucijos, kaip buvo sumanyta ir bitkoino kūrėjų, neturėtų įtakos. Galiausiai, Libros asociacija bus atsakinga už kiekvieną tinkle „veikiančią“ piniginę. Tad naujoji libra taps tiesiog greičiausiai taps dar vienu paypalu – elektroninių atsiskaitymų platforma.
Tai turėtų nuraminti politikus ir centrinius bankininkus, bet nuvilti kriptovaliutų entuziastus, kurie tikėjosi, kad libra taps „necenzūruojamu“ būdu atsiskaityti internete, nenaudojant asmeninių banko sąskaitų.
O jeigu finansinė katastrofa?
„Facebooko“ ir M. Zuckerbergo reputacija ir su asmens duomenimis susiję skandalai avansu užtraukė nepasitikėjimo šešėlį libros projektui.
Dėl to, kad užmaskuotų ar sumažintų tiesioginę „Facebook“ įtaką, ir buvo įkurta nepriklausoma Libros asociacija. Asociacijos nariai yra tokios technologijų gigantės kaip „Lyft“, „Uber“ „Spotify“, „Shopify“, tačiau nemažai reikšmingų elektroninių mokėjimų bendrovių paliko asociaciją praėjusių metų rudenį – projektu nepatikėjo „PayPal“, „Visa“ ir „Mastercard“, jį taip pat paliko „eBay“ ir „Stripe“. Šių metų sausį iš jo pasitraukė ir „Vodafone“.
Taigi, daugelio politikų požiūriu, „Facebookas“ nėra tinkamas finansų sistemos dalyvis.
Klausimų kylą ir dėl kapitalo atsargų, kuriomis krizės atveju būtų apsaugotos libromis laikomos vartotojų lėšos. Be to, krizės akivaizdoje investuotojai skeptiškai vertina rizikingus projektus.
Į recesiją žengiančiame pasaulyje antrą kartą mėginančiai „gimti“ librai gali vėl nepasisekti.
