Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė siūlymui palaipsniui iki 2023 metų liberalizuoti elektros tiekimo rinką ir atsisakyti mažmeninių elektros kainų reguliavimo buitiniams vartotojams. Tam bus reikalingas ir Seimo pritarimas.
Asociatyvi nuotr.
Elektros energetikos įstatymo pataisas parengusi Energetikos ministerija nurodo, kad dabar nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos vystytis elektros tiekimo paslaugų rinkai.
„Numatomos naudos vartotojams: pirmiausia tai, kad yra panaikinamas tiekimo monopolis, antra, kuriamos rinkos sąlygos, tai yra, reali tiekėjų konkurencija ir prielaidos konkurencingoms kainoms susiformuoti, galimybė gauti geresnį aptarnavimą ir paslaugų kokybę, keičiant ir renkantis elektros tiekėją“, – Vyriausybės posėdyje sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ministras teigė, kad kartu su elektros kainos reguliavimo buitiniams vartotojams atsisakymu vyks ir išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimas.
„Trečias dalykas, reaguojama į vykstančius technologinius procesus, turiu omenyje, planuojamą išmaniosios elektros energijos apskaitos, skaitiklių diegimą. Tai sukurs galimybes vartotojams efektyviai planuoti elektros energijos vartojimą ir taip sutaupyti“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Energetikos ministerija nurodo, kad rinkos liberalizavimas vyktų trimis etapais.
Pirmuoju etapu, nuo 2021 metų sausio 1 dienos, būtų atsisakyta galutinės elektros kainos reguliavimo daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, tai yra tiems, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5 MWh, taip pat visiems buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų ir atitinkamoms bendrijoms bei bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms.
Tokių vartotojų Lietuvoje yra 8,4 proc., tai yra apie 140 tūkstančių.
Antruoju etapu, nuo 2022 metų sausio 1 dienos būtų atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus bus daugiau nei 1 MWh. Tokių vartotojų yra apie 46 proc., tai yra apie 760 tūkstančių.
Trečiuoju etapu, nuo 2023 metų sausio 1 dienos galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau 1 MWh. Tokių vartotojų taip pat yra 46 proc., arba 760 tūkstančių.
Vartotojai turėtų pasirinkti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus ir sudaryti su jais elektros energijos tiekimo sutartis. Vartotojui, nesudariusiam tokios sutarties, elektros tiekimas bus užtikrinamas garantiniu tiekimu, kurio kaina bus apskaičiuojama vidutinę elektros biržos kainą padauginus iš koeficiento 1,25.
Siekiant apsaugoti pažeidžiamus elektros energijos vartotojus, projektu taip pat siūloma nustatyti, kad pažeidžiamiems vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo, bus taikoma atskira elektros energijos garantinio tiekimo kaina, kurią nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Šiuo metu elektros tiekėjus jau gali pasirinkti verslas, o daugumai buitinių vartotojų elektrą tiekia valstybės valdoma bendrovė „Ignitis“, kainą jiems kas pusę metų nustato VERT.
Įgyvendinus mažmeninės elektros tiekimo rinkos liberalizavimą, elektros įsigijimo ir tiekimo kaina, kuri sudaro apie 48 proc. galutinėje elektros kainoje, nebebus reguliuojama. Kita kainos dalis – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – toliau liks reguliuojama.
Elektros rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Estijoje elektros energijos tiekimo rinka visiškai liberalizuota 2013 metais, Latvijoje 2015 metais, Švedijoje 1996 metais, Suomijoje 1997 metais.
Paieška archyve
