Gyvūnų gaišenos ir šalutiniai gyvūniniai produktai nėra paprastos atliekos, o jų tvarkymui yra taikomi specifiniai reikalavimai. Prideramas tokių atliekų sutvarkymas yra būtinas siekiant užkirsti kelią pavojingų užkrečiamų ligų plitimui ir siekiant užtikrinti higienos normų laikymąsi. Ąžuolinės gyvenvietėje įrengta moderni bioskaidžių medžiagų paruošimo linija leidžia tokias medžiagas perdirbti ir paversti jas švaria bei pigia energija.
Bioskaidžių medžiagų paruošimo linija
Atsinaujinančių išteklių energetikos bendrovė „Modus Energy“ į šiuolaikiškos bioskaidžių medžiagų paruošimo linijos įrengimą investavo daugiau kaip 4,5 mln. eurų. Planuojama, kad šiemet pradėjusioje veikti linijoje per metus bus perdirbama apie 20 tūkst. tonų bioskaidžių medžiagų – gyvūnų gaišenų, šalutinių gyvūninių produktų, restoranų atliekų ir netinkamų vartoti maisto produktų. Tai leis per metus pagaminti apie 2 mln. kubinių metrų biodujų, kurios virs 4,2 tūkst. MWh švarios energijos.
Bendrovės „Modus Energy“ biodujų padalinio vadovas Paulius Babrauskas sako, kad tokia praktika, kai gyvūnų gaišenos ir šalutiniai gyvūniniai produktai yra sutvarkomi paverčiant tokias atliekas žaliąja energija yra ypač paplitusi Skandinavijoje ir kitose Vakarų valstybėse.
„Biodujų gamyba iš bioskaidžių medžiagų yra viena iš pažangiausių atsinaujinančių išteklių rūšių. Ji vienu metu leidžia spręsti dvi problemas – atliekų tvarkymo ir švarios energijos gamybos. Verta paminėti, kad bioskaidžios medžiagos tokiu būdu yra perdirbamos šimtu procentų: dalis jų virsta energija, o dalis – organinėmis žemės ūkyje naudojamomis trąšomis. Toks modelis atitinka Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių valstybių propaguojamus žiedinės ekonomikos principus“, – sako P. Babrauskas.
P. Babrausko teigimu, tokios perdirbimo linijos nauda jaučiama ir vietos mastu. Bioskaidžių medžiagų perdirbimo linija Ąžuolinės gyvenvietėje šalia veikiančiai biodujų jėgainei leidžia pagaminti daugiau švarios ir pigesnės energijos, kuria yra aprūpinami greta esantys Elektrėnų ir Vievio miestai. Pastarajame nuo biodujų jėgainės veiklos pradžios šilumos energija atpigo maždaug 30 proc.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika sako, kad gyvūnų gaišenų ir šalutinių gyvūninių produktų atliekų tvarkymas reikalauja didelės atsakomybės ir specialių reikalavimų išmanymo.
„Kalbame apie potencialiai visuomenės sveikatai pavojingas atliekas, nuo kurių tinkamo sutvarkymo priklauso galimybė užtikrinti tinkamas higienos ir sanitarines sąlygas tokiose vietose kaip gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiai, maisto pramonės įmonės. Šios paslaugos ne mažiau svarbios ir smulkiesiems ūkininkams ar savo reikmėms gyvulius auginantiems gyventojams.
Efektyvus, pagal visus ES standartus vykdomas tokių atliekų surinkimas iš bet kurio šalies pakraščio yra svarbiausias veiksnys, užtikinantis, kad neišplis pavojingos užkrečiamos ligos. Todėl naujos investicijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo srityje yra reikšmingas žingsnis, užtikrinantis tinkamą tokių atliekų surinkimą ir tvarkymą“, – sako D. Remeika.
Ąžuolinės gyvenvietėje veikianti bioskaidžių medžiagų perdirbimo linija yra viena moderniausių Baltijos šalyse. Ji yra pilnai automatizuota ir aprūpinta pažangiausiais techniniais sprendimais. Bioskaidžios medžiagos joje yra perdirbamos ir biodujos jėgainei tiekiamos uždarame cikle, o oras linijos sistemose yra filtruojamas kelių pakopų filtruose ir neturi galimybės patekti į aplinką. Išmanios sistemos fiksuoja menkiausius parametrų nukrypimus nuo normos ir perspėja apie tai linijos operatorius.
„Modus Energy“ Lietuvoje iš viso yra įgyvendinusi 11 biodujų projektų, kurių bendra galia siekia 10 MW.
„Modus Group“ per savo valdomas įmones „Modus Energy“ ir „Green Genius“ aktyviai veikia Europos atsinaujinančių išteklių energetikos rinkoje, o šiuo metu pagrindinės grupės plėtros ir investicijų kryptys yra nukreiptos į Lenkiją, Baltarusiją, Ukrainą, Italiją ir Ispaniją.
Paieška archyve
