Elektroninės įrangos atliekos yra sparčiai auganti atliekų kategorija pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Vien 2016 metais visame pasaulyje susidarė mažiausiai 44,7 mln. tonų elektroninės įrangos atliekų, o jų svoris prilygsta 4,5 tūkst. Eifelio bokštų arba maždaug 25 mln. lengvųjų automobilių pagal svorį.
Vienam pasaulio gyventojui 2016 metais atiteko 6,1 kg elektroninės įrangos atliekų (palyginimui, 2014-aisiais – 5,8 kg), paskelbė Jungtinių Tautų universitetas (angl. United Nations University), Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. The International Telecommunication Union) ir Tarptautinė kietųjų atliekų asociacija (angl. International Solid Waste Association), kartu išleidusios ataskaitą „The Global E-waste Monitor – 2017“).
Nors elektronikos atliekose yra milijardai JAV dolerių vertės brangiųjų metalų ir kitų vertingų komponentų, tačiau tik 20 proc. visų atliekų (8,9 mln. tonų) buvo surinkta ir tinkamai perdirbta bei turėjo tai įrodančius dokumentus. Kita dalis (80 proc., arba 35,8 mln. tonų) 2016 metais susidariusių atliekų pasaulyje nebuvo nuosekliai registruojamos ir tai reiškia, kad atliekos galėjo būti išmestos, parduotos ar perdirbtos atsitiktinai ir kenksmingais būdais.
Pasak ataskaitos, iš daugiau nei 190 šalių Žemėje tik 41 šalis (tarp jų – ES šalys, Norvegija, Šveicarija, Islandija, Lichtenšteinas) renka tarptautinę elektroninės įrangos atliekų statistiką. Trūkstant informacijos, daugumos pasaulio žmonių supratimas apie tai, kas atsitinka su šiomis atliekomis, virsta netgi anekdotinėmis situacijomis. Ir nors ekspertai žino, kad turtingesnės šalys daug atliekų išveža į mažesnes pajamas gaunančias šalis, nėra tinkamos statistikos tiksliam šių, kaip ir visų susidarančių atliekų kiekiui pasaulyje, nustatyti.
Ekspertai taip pat pažymi, kad kai kurių valstybių vyriausybės jau imasi žingsnių, kad būtų laikomasi elektroninės įrangos atliekų tvarkymo taisyklių. Nepaisant to, elektroninės įrangos atliekų srautas visame pasaulyje didėja ir, kaip prognozuojama, iki 2021 metų jis išaugs iki 52,2 mln. tonų, arba 6,8 kg vienam gyventojui.
„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą numato ES direktyva. Dėl kasmet griežtėjančių aplinkos apsaugos reikalavimų, šiais metais Lietuvoje turės būti surinkta ir perdirbta šiek tiek daugiau nei pusė (55 proc.) visos vidaus rinkai pateiktos buitinės elektros ir elektroninės įrangos“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Pernai surinkimo ir perdirbimo užduotys, priklausomai nuo įrangos kategorijos, svyravo nuo 40 proc. iki 55 procentų. Beveik tūkstantis EGIO narių 2017 metais vidaus rinkoje pardavė 7,2 tūkst. tonų buitinės elektroninės įrangos, o surinko ir perdirbo beveik 4 tūkst. tonų jos atliekų.
Lietuvos gyventojai nebenaudojamą smulkią elektros ir elektroninę įrangą gali priduoti visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, gamintojų ir importuotojų įrengtose specialiose atliekų surinkimo vietose, taip pat savivaldybių įsteigtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Stambesnei senai įrangai, pavyzdžiui, šaldytuvui ar skalbimo mašinai, į namus galima išsikviesti atliekų tvarkytoją.
Be to, EGIO visus metus vykdo aplinkosauginį projektą „Mes rūšiuojam“, kurio metu švietimo įstaigos, bendruomenės, įmonės ir organizacijos renka įvairias atliekas. Projekto organizatorių, tarp kurių taip pat yra Gamintojų ir importuotojų asociacija, tikslas – mokyti visuomenę tinkamai rūšiuoti atliekas ir sukurti efektyvią atliekų tvarkymo sistemą. Projekto metu siekiama mokyti gyventojus atskirai rinkti elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekas bei nemaišyti jų su buitinėmis atliekomis. Autoservisų darbuotojai skatinami rūšiuoti autoservisų atliekas ir priduoti jas teisėtiems atliekų tvarkytojams. Taip pat siekiama, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės neužimtų vietos kiemuose, o būtų tinkamai sutvarkytos. Atliekas renka įmonė „Atliekų tvarkymo centras“.
Į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios elektros ir elektroninės įrangos atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą bei saugo gamtos išteklius.
Paieška archyve
