Įgyvendindami Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, antradienį europarlamentarai įpareigojo iki 2030 m. gerokai sumažinti anglies dvideginio išlakas žemės ūkio, transporto, pastatų ir atliekų srityse. Vis dėlto Lietuvai numatytas gerokai mažesnis išlakų mažinimo mastas negu ES vidurkis.
Paryžiaus klimato kaitos susitarime ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas 40 proc. palyginti su 1990 m. (arba 30 proc. palyginti su 2005 m.). Įgyvendindamas šį įsipareigojimą, Europos Parlamentas patvirtino privalomus išlakų mažinimo tikslus tose srityse, kurios nepatenka į ES prekybos taršos leidimais rinką (pastaroji apima sunkiąją pramonę ir energetiką). Naujieji tikslai apima žemės ūkį, transportą, taip pat pastatų ir atliekų sritis. Šiuose sektoriuose išmetama apie 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Atsižvelgus į ekonomikos būklę, kiekvienai šaliai numatytas skirtingas anglies dvideginio mažinimo procentas. Lietuvai įpareigota šių dujų išlakas iki 2030 m. sumažinti 9 proc. palyginti su 2005 m. lygiu. Didžiausi įsipareigojimai numatyti Liuksemburgui, Skandinavijos šalims, Vokietijai, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai.
„Įpareigojome sumažinti anglies dvideginio išlakas tiek, kiek jų išmeta keturi milijonai automobilių. ES šalių vyriausybės turės veiksmingiau ir sparčiau kovoti su klimato kaita, taip pat spartinti „žaliąsias“ investicijas“, – pažymėjo EP pranešėjas Gerben-Jan Gerbrandy (Liberalai ir demokratai, Nyderlandai). Jo parengtam teisės aktui pritarė 343 EP nariai, nepritarė 172, o susilaikė 170.
Antradienį europarlamentarai taip pat pritarė teisės aktui, kuriuo valstybės skatinamos atsodinti daugiau miškų, taip pat gerinti miškų, pasėlių ir pievų valdymą. ES miškai absorbuoja dešimtadalį ES anglies dvideginio išlakų.
„Šios taisyklės padės geriau panaudoti miškus kovai su klimato kaita, taip pat sustiprinti bioekonomiką. Svarbu, kad mūsų miškai būtų išsaugoti ir toliau valdomi tvariai“, – pažymėjo EP pranešėjas Norbert Lins (Europos liaudies partija, Vokietija). Jo parengtam teisės aktui pritarė 574 EP nariai, nepritarė 79, o susilaikė 32.
Naujosios taisyklės jau suderintos su ES Taryba, tačiau joms įsigalioti dar būtinas formalus Tarybos pritarimas.
