Per pirmąjį metų ketvirtį elektros energija Lietuvoje pabrango penktadaliu

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas net 22 proc. siekęs elektros energijos kainos šuolis. Visgi, jis buvo mažesnis nei kitose Baltijos šalyse, kur kaina augo ketvirtadaliu ar net daugiau.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius visose Baltijos šalyse stebėtos panašios elektros energijos kainų tendencijos. Palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, kainos visose trijose šalyse išaugo daugiau nei 20 proc. Lietuvoje vidutinė kaina išaugo 22 proc. ir pasiekė 42,40 EUR/MWh. Latvijoje – 25 proc. iki 42,38 EUR/MWh, o Estijoje – 27 proc. iki 41,93 EUR/MWh.

Tiesa, kovą elektros energijos kainų augimas nebuvo toks žymus. Estijoje vidutinė kaina išaugo 4 proc. iki 45,32 EUR/MWh, o Lietuvoje ir Latvijoje elektra pabrango 6 proc. atitinkamai – iki 46,08 EUR/MWh ir 46,09 EUR/MWh. Atskiromis valandomis elektros kaina Baltijos šalyse svyravo nuo 33,05 EUR/MWh iki 255,02 EUR/MWh.

„Kovą elektros energijos kaina augo ir Skandinavijos šalyse. Čia vidutinei kainai padidėjus 12 proc. iki 43,64 EUR/MWh, kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių susitraukė iki 4,32–4,45 EUR/MWh“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.

Pasak M. Gigos, kainų augimą „Nord Pool“ biržos prekybos teritorijose lėmė šaltesni orai bei mažesnis nei įprastas kritulių kiekis, apribojęs vandens saugyklų pripildymą Skandinavijoje – šiuo metu vandens atsargos ten yra žemiau įprasto lygio. Kovo mėnesį fiksuotos kelios jungčių prastovos tarp Skandinavijos šalių, todėl tam tikru metu buvo apribotas elektros perdavimas, o tai taip pat darė įtaką kainų augimui.

Baltijos šalyse kovą gamybos apimtys pastebimai didėjo – jos išaugo 14 proc. iki 2,1 TWh. Latvijoje gamybos apimtys išaugo vos 1 proc. iki 723 GWh, Lietuvoje – 21 proc. iki 302 GWh, Estijoje šis rodiklis pasistiebė 22 proc. iki 1,1 TWh.

Nors praėjusiais metais kovas visame regione buvo šaltesnis, šiemet suvartojimas vis tiek išaugo 5 proc. iki 2,6 TWh. Lietuvoje šis rodiklis šoktelėjo daugiausiai – 6 proc. iki 1,1 TWh, o Latvijoje ir Estijoje – 5 proc., atitinkamai iki 675 GWh ir 839 GWh.

Kovą Baltijos šalyse kartu sudėjus pagaminta 82 proc. joms reikalingos elektros energijos. Latvijoje pagaminta 7 proc. daugiau elektros nei suvartota, Estijoje – 37 proc., o Lietuvoje pagaminta 28 proc. visos šaliai reikalingos elektros energijos.