Pirmasis metų mėnuo tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos šalyse buvo pažymėtas sparčiu, apie 15 proc. siekusiu, elektros energijos kainų augimu. Ateities sandorių kainos taip pat didėjo, tačiau šiek tiek lėčiau.
Sausį elektros energijos kaina Lietuvoje ūgtelėjo 14 proc. ir pasiekė 37,62 EUR/MWh. Latvijoje ir Estijoje kainos augo sparčiau, 16 proc., tačiau išliko šiek tiek mažesnės ir atitinkamai siekė 37,58 EUR/MWh ir 37,11 EUR/MWh. Panašus elektros energijos kainų augimas užfiksuotas ir kitose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose.
„Pirmąjį metų mėnesį, nukritus oro temperatūrai, tiek Baltijos, tiek ir Skandinavijos šalyse stebėjome augančią elektros energijos paklausą. Tuo pat metu, palyginti su gruodžiu, sumenko kritulių kiekis, o tai turėjo įtakos gamybai Norvegijos ir Švedijos hidroelektrinėse. Esminis veiksnys, nulėmęs kainos pokyčius Baltijos šalyse, buvo „NordBalt“ jungties prastova, kuri truko net 8 dienas“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Tiesa, kitur Europoje elektros kainos mažėjo. Itin didelis kainų kritimas buvo Prancūzijoje (34 proc. iki 36,15 EUR/MWh), Šveicarijoje (26 proc. iki 44,76 EUR/MWh) ir Italijoje (23 proc. iki 49,05 EUR/MWh).
M. Giga pastebi, kad sausį elektros energijos kainos didėjo ir ateities sandorių rinkoje. Vasario mėnesio kontrakto kaina Lietuvoje ir Latvijoje sausio pabaigoje padidėjo 6 proc. iki 42,80 EUR/MWh. Antrojo šių metų ketvirčio kontrakto kaina didėjo 3 proc. iki 33,34 EUR/MWh, o 2019 m. kontrakto kaina kilo 2 proc. iki 36,83 EUR/MWh. Tokius pokyčius daugiausia nulėmė šaltesni ir sausesni orai.
Sausį Baltijos šalyse augo ir elektros energijos suvartojimas, ir gamyba. Pirmasis rodiklis paaugo beveik 11 proc. ir pasiekė 2,6 TWh. Latvijoje buvo suvartota 692 GWh arba 5 proc. elektros energijos daugiau, o Estijoje – 833 GWh arba 6 proc. elektros energijos daugiau. Labiausiai suvartojimas augo Lietuvoje – apie 19 proc. iki 1,1 TWh.
Pastebimai didėjo ir gamybos apimtys – kartu sudėjus, regione jos paaugo daugiau kaip penktadaliu iki 2,2 TWh. Lietuvoje gamyba išaugo 46 proc. iki 357 GWh, Estijoje – 16 proc. iki 1 TWh, o Latvijoje – 22 proc. iki 877 GWh.
Latvijoje daugiausia elektros energijos pagamino Rygos termofikacinė elektrinė ir Dauguvos hidroelektrinės, didinančios gamybos apimtis nuo praėjusių metų liepos. Sausį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, jos pagamino net dvigubai daugiau elektros energijos.
