Nuo spalio mėnesio elektronikos prietaisai kai kuriose parduotuvėse bus pradedami žymėti atsakingo rūšiavimo bei atliekų sutvarkymo lipdukais, rodančiais, kokiais būdais gyventojai atsikratę elektronikos atliekomis gali būti užtikrinti dėl saugaus ir tinkamo jų sutvarkymo.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas eksperimentas, kurio metu gyventojai pavojingas elektronikos atliekas, į kurias buvo įmontuoti GPS sekikliai, atidavė skirtingoms kompanijoms, parodė, kad kai kurios jų veikia nelegaliai ir ne visuomet užtikrina saugų elektronikos atliekų sutvarkymą, net jei paslaugos kaina siekia 30 eur. Būtent įmonės, veikiančios be licencijų dažniausiai ima nemenkas sumas už stambiagabaritės elektronikos išvežimą, kai tuo tarpu rinkoje kiti dalyviai tai daro ir nemokamai. Ženklinant naujus elektronikos prietaisus, bus nurodoma, kokiais būdais galima saugiai atsikratyti smulkiųjų ir stambiųjų elektronikos prietaisų.
Pirmą kartą Lietuvoje EPA iniciatyva organizuotas eksperimentas atskleidė problematišką situaciją – gyventojai už stambių elektronikos atliekų išvežimą iš namų moka nemažus pinigus įmonėms, kurių dauguma neturi reikalingų licencijų ir nepristato pavojingų atliekų į tam skirtas perdirbimo vietas. 6 iš 10 eksperimento metu GPS sekikliais stebėtų šaldytuvų pateko į metalo laužo supirktuves, privačius garažus ar gyvenamas teritorijas. Tai rodo, jog gyventojai, norintys elgtis socialiai atsakingai, gali patys to nežinodami turėti reiklalų su nesąžingais elektronikos atliekų juodosios rinkos veikėjais.
Pasak EPA direktoriaus Lino Ivanausko, elektronikos atliekų sutvarkymas yra ir gamintojų, bei importuotojų socialinė atsakomybė – jeigu įmonė pagamina ar atveža prietaisus į Lietuvą, tai turi jais tinkamai ir pasirūpinti, kai jie tampa atliekomis. Elektronikos atliekų rinkoje vien su licencijomis veikia keli šimtai įmonių, o nelegalios rinkos apimtys niekada nebuvo tiriamos. Atliktas eksperimentas su šaldytuvais patvirtino, jog gyventojams išties sudėtinga pataikyti pas legaliai ir tinkamai veikiančius atliekų surinkėjus. „Tikimės, kad ženklinimo lipdukai padės atrasti vieną iš tinkamų elektronikos atliekų rūšiavimo būdų“, – teigia L. Ivanauskas.
„Reikiamu laiku pasiūlytas tinkamas ir patogus atsikratymo nebenaudojama elektronika būdas gali išspręsti nemažai opių problemų – gyventojai, žinantys kaip užtikrintai ir legaliai atsikratyti nebereikalingais prietaisais nepaklius į juodosios rinkos pinkles, o pavojingos elektronikos atliekos pasieks reikiamas vietas, kur bus saugiai perdirbamos neteršiant gamtos“, – pasakoja L. Ivanauskas ir pabrėžia, jog nuo šiol gyventojai pirkdami naują elektronikos prietaisą iškart prieš akis turės aiškią informaciją apie vienus iš galimų nemokamų stambiagabaritės ir smulkiosios elektronikos atsikratymo būdų.
Perkant naują elektronikos prietaisą neretai jis pakeičia sugedusį ar kitą nebenaudojamą, todėl iškart aktualus tampa klausimas – o kur dėti seną prietaisą. 2017 m. rinkos barometro duomenimis, Lietuvos gyventojai linkę namie kaupti net ir nenaudojamą įrangą, pavyzdžiui, 33 proc. vartotojų tvirtina nebenaudojamų gartraukių, oro kondicionavimo ar ventiliavo prietaisų neišmetantys bent 3 metus. Apie 20 proc. gyventojų taip pat ilgai namie laiko senus lygintuvus, virtuvinius kombainus, smulkintuvus. Tokie daiktai dažniausiai taip ir lieka nebepanaudojami, todėl ekspertai rekomenduoja pakeitus seną daiktą nauju, verčiau iškart pasirūpinti saugiu nereikalingo prietaiso išmetimu arba perleisti į antrinę rinką, jei jis yra gerai veikiantis.
EPA direktorius sako, jog namie sandėliuojami nereikalingi elektronikos prietaisai turi būti tinkamai prižiūrimi, antraip jie gali tapti pavojingomis atliekomis. „Reikėtų bent jau reguliariai patikrinti, ar nenaudojamuose daiktuose nėra paliktų baterijų, ar neteka skystis, ar jos neišsipūtusios. Pavyzdžiui, senus mobiliuosius telefonus reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, karščio. Kaupti nenaudojamus daiktus – nėra paprasčiausias pasirinkimas, jie vis tiek reikalauja tinkamos priežiūros, todėl logiškiausia būtų įsitikinus, kad elektronikos prietaiso jau nebeprireiks, dovanoti, parduoti arba tinkamai atsikratyti“, – rekomenduoja L. Ivanauskas.
Smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, elektroninius dantų šepetėlius, barzdaskutes, kompiuterius ir pan.) galima išmesti specialiose tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst., o artimiausią surinkimo tašką galima rasti naudojant išmaniąją programėlę „Rūšiuoklis“. Stambioji, pilnos komplektacijos elektronika (pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbyklės, elektronės orkaitės ir viryklės, indaplovės ir pan.) iš namų išvežama nemokamai, tereikia iškvietimą užregistruoti telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu http://epa.lt/surinkimas.
Paieška archyve
